abortai     Lietuvos parlamente siūlomu abortų draudimu aiškiai nurodoma į valstybės siekį pajungti individo teisę “kolektyviniams” tautos interesams. Iniciatyvos, pasirodžiusios reaguojant į šią grėsmę, šiuo metu išlieka įkalintos partikuliaristiniame susirūpinime teisės į abortą gynimu, tačiau jas būtų lengva susieti su “neturinčių apsisprendimo galimybės” moterų padėtimi bendresne socialine prasme.   

maksimines     Pradėsiu nuo ilgos citatos: „Pirkote, perkate ir pirksite. Ir nepradėkite apie jų „nepamatuotą godumą”. Jūs esate tokie patys, kaip ir jie, ir niekuo ne geresni. Jūs tokie patys godūs, taip pat taupantys, taip pat elgtumėtės ir elgiatės taip pat savo darbo ir gyvenimo vietose. Todėl jūsų lojimas skamba kvailai ir apsimetėliškai. Jūs neturite jokios moralinės teisės teisti „Maximos”, nes esate iš ten pat, kur ir „Maxima, vieno kūno, ir vieno kraujo. „Maxima” yra jūs, o jūs esate „Maxima”.

dezertyras      Man seniai neįdomu kalbėti apie žmones, besidominčius žmonių teisėmis. Bet norisi pasakyti apie pacifistus, kuriuos anksčiau pažinojau. Kai kurie iš jų buvo kur kas aktyvesni už mane. Jie rengė gražias akcijas prieš prievartą, klausėsi teisingų hipių grupių, žinojo užsienietiškus pacifistinių dainų žodžius ir nutuokė simboliuose. Buvo metas, kada jie geriau už mane suprato pramoninės gyvulininkystės ir karų, bado ir karų, alkoholio ir karų sąryšius.

kiberlibertarizmas 0     Prisiminęs pernai Adam Curtis sukurtą dokumentinį filmą „All Watched Over by Machines of Loving Grace“[1] (Palaimingos meilės aparatų stebimi), pamaniau, kad į socialinius tinklus vertėtų pažiūrėti iš kiberlibertarizmo perspektyvos. Nusprendžiau savęs paklausti: ar tikrai socialiniai tinklai bent iš dalies įgyvendina libertaristines utopijas? Jeigu jas bent kiek įgyvendina, tai koks yra soc. tinklo poveikis socialinei kaitai? Į šituos du klausimus ir mėginsiu jums atsakyti.

maxizmas     „Maximos“ stogo griūtis Rygoje, kur po nuolaužomis žuvo 54 žmonės, ir sekusi po to istorija su atsiprašymais, apgailestavimais ir atsistatydinimais verčia dar kartą prisiminti K. Markso „Kapitalo“ žodžius.

Esquiveesquivel     Argentinietis Adolfas Pérezas Esquivelas (g. 1926 m.), Nobelio Taikos premijos laureatas, neseniai išplatino atvirą laišką kitam šią premiją pelniusiam asmeniui – JAV prezidentui Barackui Obamai. Siūlome susipažinti.

SAM 3340     Ir jie man sakė: Vili, žinok, turim naują autorių, gerai, bliad, rašo. Kitas irgi kniso proto, kad atrado kažkokį tiesiai drožiantį rašeivą. Tiesiai drožti – dar ne talentas, bet tokioje nusmurgusių bailių šalyje, kaip Absurdistanas, tai vis tiek jau „šis tas“.

euro sickle hammer red     Artėjantis Lietuvos pirmininkavimas ES geriausiai yra matomas Vilniaus gatvėse, kur atsiveria tikrasis Lietuvos vaizdas: lyg šuneliai triūsiantys ir skubantys darbininkai, juokdario Vilniaus mero desperatiškos pastangos bet kokia kaina nusilenkti Šeimininkui, naivių Lietuvos Respublikos piliečių pastangos postringauti apie demokratiją, žmogaus teises ir norą supanašėti su Vakarais.

maxima zudo     Kiekvienas laikas turi vyraujančias idėjas, idealus, kurie sklando ore, jų pilna viešoji erdvė, juos mus pasiekia visokiomis formomis ir nuolat veikia mūsų požiūrį į pasaulį. Tai dėsniai, pagal kuriuos vykdoma politika ir per kurių prizmę formuojamas gyventojų požiūris ir vertybės. Per 20 metų suformuota nauja pažiūrų visuma, ji nusistovėjo ir atrodo savaime suprantama ir teisinga.

George Carlin mic     Mūsų visuomenėje verdant debatams dėl abortų draudimo įteisinimo, pateikiame 1996 metų legendinio amerikiečių komiko George Carlin (1937-2006) "stand up" pasirodymo nuorašą. Komikas aštriai ir nuodugniai pažvelgia į abortų ir gyvybės šventumo problemas.

laukti 0     Laukdamas, kada iš darbo pagaliau galėsiu važiuoti namo, skaitinėju straipsnį internete, kuriame intelektualai, publicistai ir žmogaus teisių žinovai aiškina, jog dar reikės šiek tiek palaukti: „Tikrąją Lietuvą pamatysime po penkiolikos metų“. Na, tiek tai aš tikrai nelauksiu ir į Lietuvą nevažiuosiu.

eko fasizmas     Visagaliame feisbuke prieš keletą dienų atradau nuorodą į interviu su Derricku Jensenu, kuris išgarsėjo solidžiomis nefantastinėmis knygomis, pvz., „Endgame”. Vakarų civilizacija jose lyginama su šeima, kurioje nuolatos patiriama prievarta. Autorius tvirtina, kad mums reikia griauti šią kultūrą visais įmanomais būdais.