- Kategorija: istorija
Artėja kovo 16-oji. Kaimyninėje Latvijoje vėl bus prisiminti nacių pusėje kovoję latvių SS legionieriai. Kovo 16-osios eitynes Latvijos valdžia bando vaizduoti kaip privačią žuvusiųjų atminimo iniciatyvą. Jei būtų taip – nebūtų jokio triukšmo. Deja, privatus pagerbimas nuolat virsta pusiau valstybiniu ceremonialu, kuriame plazda valstybinės vėliavos ir dalyvauja aukšti politikai.
- Kategorija: istorija
2009 m. sausio 16-oji Lietuvos gyventojų atmintyje išlieka kaip kontroversiška data. Vieniems ši data žymi chuliganiškas riaušes, kitiems – valstybės pabaigą. Šiaip ar taip, tą dieną valstybė parodė savo tikrąjį veidą. Valstybės samdyti iki dantų ginkluoti „robokopai” guminėmis kulkomis ir ašarinėmis dujomis sužeidė keliolika žmonių. Vienas iš mitingo dalyvių neteko akies, tad valstybė jam privalės atlyginti beveik 40 tūkstančių litų žalą.
- Kategorija: istorija
Nedidelės autorių teises tyrinėjančių istorikų grupės visiškai nestebina garso ir vaizdo įrašų pramonės ieškiniai, keliami atsitiktinai parinktiems žmonėms, kurie tarpusavyje dalinasi įvairiais failais. Jie jau seniai žino tai, ką kiti dar tik pradeda atrasti: autorių teisės nuo pat pradžių buvo suskurtos ne tam, kad kūrėjai gautų atlygį už savo darbą. Autorinės teisės buvo kuriamos ir reikalingos platintojams, t.y. leidėjams, kuriems šiandien priskiriamos ir įrašų kompanijos.
- Kategorija: istorija
IKI MŪSŲ PRASISKVERBUSI TIESA APIE PANERIUS iš pradžių atrodė kaip gandų ir pasakojimų nuotrupos. Išsigelbėti nuo žudynių ir sugrįžti į getą pavyko tik vienetams. Geto valdžia darė viską, kad jų siaubingi pasakojimai neplistų. Grįžusius guldė į ligoninę ir nieko prie jų neprileido. Bet keli mūsų draugai vis dėlto pateko pas juos. Jų liudijimai buvo kruopščiai registruojami protokoluose. Taip išsisklaidė paskutinės iliuzijos.
- Kategorija: istorija
Nestoras Ivanovičius Machno – anarchistas, vadovavęs galingam Rytų Ukrainos sukilėlių judėjimui, nukreiptam prieš baltuosius, raudonuosius bei nepriklausomybininkus. Machno tapo vienu iš talentingiausių partizaninio karo vadų, gynė valstiečius nuo komunistinio eksperimento ir tuo pat metu buvo išlaisvinančio „laisvųjų tarybų“ (1) komunizmo šalininku.
- Kategorija: istorija
Autobiografinės knygos „Ugnis pelenuose“ autorė Rozka (Ruczka) Korczak gimė Lenkijoje, o prasidėjus karui, kartu su kitais „Hašomer Hacair“ organizacijos nariais, užstrigo Lietuvos Jeruzalėje ir pateko į tikrą pragarą. Vilniaus geto kalinės, pasipriešinimo organizacijos narės, Rūdininkų girios partizanės prisiminimuose pasakojama mažai žinoma mūsų šalies istorija. R. Korczak ne kartą mini lietuvius, todėl išgirsti šį autentišką pasakojimą mums turėtų būti svarbu ir įdomu.
- Kategorija: istorija
Richardas Wagneris buvo ne tik genialus muzikas (autorius pragarsėjusių operų: „Tanhoizeris", „Lohengrinas“, „Tristanas ir Izolda“, „Nibelungų žiedas”, „Parsifalis” ir kt.), bet ir revoliucionierius, dalyvavęs 1848 m. revoliucijoje. Po revoliucijos turėjo bėgti iš Vokietijos. R. Wagnerio tekstas „Die Revolution” buvo paskelbtas 1849 m. balandžio 8 d. jo bičiulio Augusto Röckelio leistame žurnale „Volksblätter”.
- Kategorija: istorija
Pamenu, kada vieną sykį man dar gyvenant Lietuvoje ir lankant vidurinę mokyklą sustreikavo troleibusų vairuotojai, atsisakę tądien dirbti. Koks tuomet buvo to streiko tikslas ir pasekmės, tikrai nebepamenu, bet atsimenu tiek, kad niekas tąsyk nepyko, jog vėlavom į mokyklą (nors tiesa sakant man, jaunai mergaitei, kažin ar tai išvis rūpėjo). Visgi Kaunas juk ne toks ir didelis, tai ir sustojus visuomeniniam transportui beveik visiems įmanoma nusigauti iki reikiamos vietos kad ir pėstute.
- Kategorija: istorija
Lietuvoje šurmuliuoja daugybė partijų ir partijėlių, besidabinančių demokratijos vardu ir teigiančių, kad jos yra tikrieji demokratijos stulpai. Apie demokratiją tiek daug prišnekėta ir parašyta, kad tuo būtų galima iškloti platų kelią nuo Žemės iki Saulės. Deja, konkreti veikla atkuriant ir stiprinant demokratiją panaši į vištos ašaras.
- Kategorija: istorija
1915 m. lapkričio 19 d. JAV valdžia nužudė unikalų bardą, garsų dainininką ir darbininkų judėjimo aktyvistą Joe Hillą. Jo tikrasis vardas – Joelis Emmanuelis Hägglundas. Jis gimė Gevlio mieste Švedijoje 1879 m. spalio 7 dieną. 1902 m. emigravo į Jungtines Valstijas, kur įsiliejo į sezoninių darbininkų, migruojančių po visą šalį ir ieškančių uždarbio, gretas.
- Kategorija: istorija
Trumpai panagrinėkime, kas toks buvo Jonas Noreika (1910–1947) – generolas Vėtra, kurį šiandieninė Lietuvos valdžia vadina „žymiu rezistentu” ir visaip stengiasi įamžinti jo atminimą. 1997 m. jis po mirties apdovanotas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu, tais pačiais metais ant Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos fasado Vilniuje atidengta jam skirta memorialinė lenta, 2010 m. jo vardu pavadinta Pakruojo rajono Šukionių pagrindinė mokykla, o Antakalnio kapinėse paruošta simbolinė jo kapo vieta ir pastatytas paminklas priešais Sausio 13-osios aukų memorialą.
- Kategorija: istorija
Antrasis pasaulinis karas, kaip ir pirmasis, buvo imperialistinis, konkurencinis grobikiškų šalių karas, kuriame abi pusės žudė proletariatą. Sąjungininkų „antifašizmas” pasitarnavo jiems kaip pasiteisinimas, nors savo esme niekuo nesiskyrė nuo fašizmo. Priešprieša tarp fašizmo ir „antifašizmo” tarnavo pasiteisinimu mobilizuojant ir motyvuojant priešiškų šalių gyventojus.
Puslapis 2 iš 11
