abc        Turiu kelis pasiūlymus, ką būtų galima nuveikti darbininkų padėčiai pagerinti. Visi žinome, kad darbdaviai keičiasi informacija apie „nepageidaujamus” darbuotojus, beje, ta jų veikla yra neteisėta. O informacija apie darbo sąlygas įmonėse, ypač apie įvairius ten vykdomus įstatymų ir darbų saugos reikalavimų pažeidimus, – vieša. Gaila, bet darbuotojų organizacijos mažai rūpinasi keitimusi tokia informacija. Todėl siūlau pamėgint sudaryti „Juodąjį darbdavių sąrašą“. Jame galėtų būti sudėti darbo inspekcijos pranešimai apie išaiškintus pažeidimus, profsąjungų ir korporacinės žiniasklaidos pranešimai apie pažeidimus ir darbo konfliktus – streikus, teismus ir pan. Be to, jame talpintume „Juodojo darbdavių sąrašo” sudarytojų ir skaitytojų paklausimus konkrečių įmonių administracijoms ir darbdavių atsakymus į juos, jeigu pavyktų juos gauti.

studentai        Praeitų metų lapkričio mėnesį Barselonos studentai „užėmė“ istorinį universiteto pastatą. Jie įsikraustė į kelis rektorato kabinetus protestuodami prieš aukštojo mokslo reformą, t.y.   prieš 1999 m. pradėtą vadinamąjį „Bolonijos procesą“, kuriuo siekiama privatizuoti universitetus ir paversti juos verslo įmonėmis. Šiose patalpose studentai budėdavo kiaurą dieną ir naktį. Patalpų okupacija tęsėsi apie keturis mėnesius. 2009 m. kovo 18 d., trečiadienį, Katalonijos sostinės policija nusprendė išstumti iš Barselonos universiteto patalpų jas užėmusius studentus. Policijos pajėgos išmetė į gatvę užsibarikadavusius studentus, tačiau tai sukėlė ryžtingą jų bičiulių protestą. Studentai užtvėrė pagrindinę Katalonijos sostinės magistralę Via Grande, į besiartinančius policijos būrius pasipylė akmenų kruša. Nukentėjo 30 žmonių, tarp jų ir policininkai. 3 studentai suimti, dar 16 apkaltinti nepaklusimu policijai. Ispanijos studentų asamblėjų komisijos atstovas policijos veiksmus pavadino žvėriškais. Artimiausioje ateityje Katalonijos universitetuose bus sušauktos studentų asamblėjos, kurios rengs atsakomųjų veiksmų planą.

barselonos studentai        Visoje Europoje vykstant neoliberalioms švietimo reformoms, kelių šalių studentai išėjo į gatves ir kovėsi su riaušių policija.

 
Paryžius
 

Trečiadienio rytą, likus dienai iki visuotinio streiko pradžios Prancūzijoje, studentai Paryžiuje po protesto prieš universiteto reformas susigrūmė su riaušių policija. Daug Prancūzijos universitetų buvo užbarikaduota, prie jų ir juose du mėnesius vyko piketai, kuriuose studentai taip pat pasisakė prieš šias reformas. Vienas satyrinis laikraštis vakar rašė, kad Sarkozy nori studentus nuraminti iki gegužės – aliuzija į studentų protestus 1968-aisiais.

bushas kanadoje        Kovo 17 d. į Kanadą atvyko buvęs JAV prezidentas G. Bushas, kad šioje šalyje pasakytų pirmąją savo poprezidentinio laikotarpio kalbą. Kanados pacifistai, įkvėpti irakiečio žurnalisto Muntadaro al-Zaidi pavyzdžio, nutarė pasveikinti šį karo nusikaltėlį... skriejančiais batais. Netoli Kalgario konferencijų centro, kuriame per oficialius pusryčius Bushas sakė kalbą „A Conversation with George W. Bush“ („Pokalbis su Džordžu V. Bušu“), susirinko apie 400 aktyvistų, protestuojančių prieš jo vizitą. Pacifistai skandavo šūkius „Karo nusikaltėlis!“, „Gėda!“, „Bušai – grįžk namo!“ ir mėtė batus į stendą su eksprezidento atvaizdu. Kalgario policija pranešė, kad buvo suėmti 4 aktyvistai.

prancuzijos streikas        2009 m. sausio 29 d. paskelbtame visuotinime Prancūzijos streike dalyvavo apie 2 milijonai žmonių. 2009 m. kovo 19 d. Prancūzijoje prasidėjo antrasis visuotinis streikas. Šią dieną profsąjungos paskelbė Nacionaline darbininkų veiksmo diena. Daugiau nei milijonas protestuotojų ketvirtadienį išėjo į Prancūzijos gatves. Streiką palaiko apie 75 % Prancūzijos gyventojų. Jį organizuoja aštuonios didžiausios šios šalies profsąjungos (CGT, CFDT, FO, CFE-CFC, CFTC, Solidaires, FSU, Unsa). Dirbantieji protestuoja prieš skurdą didinančią prezidento Nicolas Sarkozy ekonominę politiką. Su nedarbu jau susidūrė du milijonai žmonių, panašu, kad per ateinančius metus nedarbas išaugs iki 10%.

savigyna        Kiekvienam žmogui gyvybiškai svarbu žinoti, kaip apsiginti nuo viskam pasiruošusio užpuoliko. Idealiame pasaulyje to žinoma neprireiks, bet kol kas toks dar nesukurtas. Žmogus gali būti žiaurus ir negailestingas, gali daug negalvodamas žaloti ar net žudyti tokius pat kaip jis. Istorija žino daugybę tokių pavyzdžių: pradedant diktatoriais, kurie įtvirtina savo valdžią žudydami milijonus nekaltų žmonių, baigiant psichologinių problemų kamuojamais serijiniais žudikais, prievartautojais ar plėšikais. Žmogaus gyvybė yra trapi, o per civilizacijų istorijas buvo sugalvoti šimtai ir tūkstančiai būdų, kaip ją sunaikinti. Jau vien todėl verta skirti šiek tiek dėmesio savigynai. Gali būti, kad kada nors tai išgelbės tau gyvybę.

dviratininkai pries policija        Viso pasaulio ir Lietuvos didžiuosiuose miestuose „Kritinės masės“ (KM) dviratininkai užima gatves ir važiuoja jomis pagal savo, o ne pagal automobilių pramonės, valdžios ar visuomenės gyvenimo reguliuotojų primestas kelių eismo taisykles. Įdomu, kad beveik 100 % atvejų policija į šį gaivališką renginį žiūri pro pirštus, nors niekada niekas neprašo oficialių leidimų, nors paties važiavimo metu akivaizdžiai pažeidinėjamos formalios kelių eismo taisyklės. Tačiau aišku, kad nei policijai, nei valdžiai tokie aktyvizmo reiškiniai žavesio nekelia. Kartais vis pabandoma „imtis priemonių“. Vilniuje tai buvo pabandyta 2007 birželio mėnesį, kai buvo sulaikyti penki dviratininkai, kuriems buvo pateikti įvairūs kaltinimai. Kitas policijos sukeltas incidentas įvyko 2008 m. balandį.

pries mentu savivale        Š. m. vasario 22-osios naktį iki dantų ginkluoti specialaus būrio „Berkut“ milicininkai įsiveržė į Krymo totorių aktyvisto Mustafos Chairovo namus Simferopolio rajone. Į vidų jie įmetė garsinę granatą, kuri sprogusi taip sužalojo šeimininko plaštaką, kad ją teko amputuoti. Be to, „Berkuto“ smogikai smarkiai sumušė M. Chairovo sūnų Eivazą. Milicijos vadovybė vėliau teisinosi, kad įsiveržė „ne į tą namą“. Tokie milicijos veiksmai sukėlė žmonių protestą, todėl kovo 15-ąją Ukrainoje buvo paskelbta tarptautinė kovos prieš milicijos žiaurumą dieną. Ta proga didesniuose Ukrainos miestuose buvo surengtos eitynės, kurių dalyviai protestavo prieš milicijos savivalę, žiaurumą, korupciją ir susiliejimą su nusikalstamomis grupuotėmis. Daugelyje miestų šios akcijos praėjo ramiai, tačiau eitynes Simferopolyje blokavo vietiniai neonaciai, kurie skandavo „Šlovė Ukrainai!“ ir „Šlovė Berkutui!“

domininkas burba        Sumuštas eisenos „Demokratijos laidotuvės“ dalyvis Domininkas Burba teigia, kad tai – neonacių kerštas už jo pilietinę poziciją. Policijoje jį esą patikino, kad „ideologinę neapykantą įrodyti labai sudėtinga“, tad šiuo metu pradėtas tyrimas dėl užpuolimo ir vagystės. Teisininkas ir žmogaus teisių gynėjas K. Čilinskas sako, kad, įrodžius papildomus motyvus, šį užpuolimą būtų galima vertinti kaip politinį persekiojimą.

        Papasakokite, kaip viskas įvyko.

berardi bifo        Nuo šių metų vasario 21 d. Bolonijos miesto meras nuolankiai vykdo vidaus reikalų ministro Maroni specialias saugumo direktyvas, pagal kurias yra uždrausta savaitgaliais rengti bet kokias politines demonstracijas ar streikus. Taip esą bus užtikrintas saugumas pagrindinėse miesto arterijose ir susirinkimų vietose (Nepriklausomybės, Ugo Bassi, Rizzoli gatvėse, Šv. Stepono, Didžiojoje ir Karaliaus Enzo aikštėse). Tai ne tik politinių, bet ir religinių suvaržymų įteisinimas, kadangi miesto valdžia drauge su policija jau yra išreiškus savo „pagarbą“ ir poziciją tarpkultūrinio „dialogo“ atžvilgiu, kuomet buvo uždraustos demonstracijos, skirtos išreikšti solidarumą su Palestina, baiminantis, jog musulmonai ims viešai melstis ar kelti panašius „neramumus“.

geda lietuvai        Europa pademonstravo pirmąją reakciją į legaliomis tapusias kovo 11-osios „patriotų“ eitynes ir neofašistinių jėgų suaktyvėjimą Lietuvoje. Nepriklausomos žiniasklaidos centras „Indymedia“ praneša, kad šiandien, kovo 20 d. rytą, prieš diskriminaciją pasisakantys aktyvistai surengė antifašistinę protesto akciją prie Lietuvos Respublikos ambasados Londone. Pranešime akcentuojama, kad ši antifašistų akcija yra nukreipta prieš Vilniaus valdžią, kuri sankcionavo „patriotų“ eitynes, tačiau uždraudė Žmogaus teisių stebėjimo instituto ir Lygių galimybių plėtros centro kontrdemonstraciją.

                       {youtube}8hBi3YOkCMU{/youtube}