art is life        XX amžiaus antroje pusėje formavosi tokios meno praktikos, kurioms būdingi politinio angažuotumo, socialinio aktyvizmo, sociokultūrinės intervencijos ir panašūs principai. Šiuos principus savo kūryboje naudojantys menininkai kultūrą supranta kaip veiksmų ir sprendimų lauką, tiesiogiai susijusį ne tik su estetiniais, bet ir su socialiniais bei politiniais klausimais. Tuo tarpu meninė kūryba suvokiama kaip politinio pasipriešinimo ir / arba socialinių problemų sprendimo priemonė, galinti paskatinti įvairias transformacijas visuomenės gyvenime. Angažuoto meno praktikos neretai vadinamos bendru „politinio meno“ vardu.

meno streiko bienale       PAGRINDINĖS TAISYKLĖS

 

1. Kiekvienas, atvykstąs į Alytaus meno streiko bienalę, yra menininkas. Tik atvykęs/usi į Alytų, menininkas/ė privalo apsispręsti, ar jis/ji dalyvauja streike, ar aklai tęsia savo meninę veiklą (reikalingi ir vieni, ir kiti – pirmieji, kad būtų bendra tvarka palaikomi ir skatinami, antrieji – kad  būtų pirmųjų nepakantumo taikiniai – streiklaužiai).

 

2. Visuomeninėje erdvėje streikininkai veiks be jokių tvarkaraščių ir apribojimų, nebus jokios dokumentacijos. Bet koks bandymas dokumentuoti savo veiksmus bus laikomas streiklaužišku.

tomas arunas rudokas         Chebra, mes pralošėm. Mes buvome tie, kurie keturiolikmečiai perskaitėme Džeko Keruako naująjį testamentą „Kelyje“. Štai pirmasis sakinys: „Pirmąkart sutikau Diną netrukus po savo skyrybų“. Trumpai ir aiškiai. O štai paskutinysis: „Taigi, kai Amerikoj leidžiasi saulė, sėdžiu ant seno apgriuvusio upės molo, žvelgiu į ilgą ilgą dangų virš Niu Džersio, jaučiu visą neįtikėtinai didžiulį atšiaurios žemės išlinkį iki pat Vakarų pakrantės, nesibaigiantį kelią ir žmones, svajojančius jo neaprėpiamybėj; ir žinau, jog Ajovoj vaikai dabar verkia žemėje, kur vaikams leidžiama verkti, jog šiąnakt žvaigždžių nebus, o palinkus vakarė žvaigždė blausiai švyti virš prerijų, ir artinas didžioji naktis, ji neša palaimą žemei, suteikia tamsį upėms, apgobia viršūnes, priglaudžia tolimiausią pakrantę, ir niekas niekas nežino, kas dabar atsitiks, tik sensta vieniši skarmalai, o aš galvoju apie Diną Moriartį, aš visad galvoju apie Senąjį Diną Moriartį, tėvą, kurio taip ir neradom, aš galvoju apie Diną Moriartį“.

alexandre orion        Brazilų meninkas Alexandre’as Orionas protestuoja prieš automobilių keliamą taršą kurdamas „atvirkštinius“ (reverse) graffiti automobilių tuneliuose. Naudodamas rankšluostį, jis tam tikrose vietose valo sienas nuo susikaupusių suodžių ir taip kuria makabriškus piešinius. „Aš tik valau, o tai nėra graffiti, tai nėra nusikaltimas“, – sako menininkas, – „Nusikaltimas yra teršti aplinką, ir aš noriu parodyti, kas yra tikrieji nusikaltėliai“. Šimtai kaukolių tuščiomis akiduobėmis tyliai žvelgia į pravažiuojančius keldamos abejones, ar tikrai viskas taip puiku, kaip atrodo, ir verčia jaustis nepatogiai. Brazilų policija kol kas nesugalvojo, kaip kovoti su naujuoju reiškiniu, nes formalių priežasčių kabinėjimuisi lyg ir nėra. Todėl kol kas, ir tai turbūt nėra blogai, sienos tiesiog nuplaunamos.

katalonijai pagerbti

George’as Orwellas (tikr. Ericas Arthuras Blairas, 1903–1950) – anglų prozininkas, poetas, eseistas, visame pasaulyje žinomų romanų „1984-ieji“ ir „Gyvulių ūkis“ autorius. 1936 metais, pačiame Ispanijos pilietinio karo įkarštyje, George Orwellas atvyko į šią šalį ir tapo eiliniu trockistinės darbininkų milicijos,kovojančios prieš generolo Fransisco Franco armiją, nariu. Katalonija tuo metu buvo kontroliuojama anarchistų profsąjungų organizacijos CNT (Confederación Nacional del Trabajo). Autorius išvydo stulbinantį vaizdą, ypač netikėtą retrogradiškos feodalizmo dvasios persmelktoje Ispanijoje: miestą kontroliavo darbininkai, jame sklandė lygybės dvasia, žmonės gatvėse sveikinosi trumpu „Salud“, vienas į kitą kreipėsi „tu“ ir „drauge“. „Atrodė, tarsi visi žmonės iš tiesų yra lygūs ir viltis plevena ore,“ – rašė G. Orwellas.

hundertwasser        Friedensreichas Hundertwasseris (1928-2000) – tapytojas, skulptorius, architektas ir aplinkosaugininkas. Dėl savo mėgiamų dėvėti keistų kepurių ir skirtingų spalvų kojinių buvo vadinamas hipiu. Dažnai garsėjo skandalingu elgesiu, pvz., vieną iš eilinių savo manifestų su keliomis kolegėmis skaitė visiškai nuogas, kitą kartą, užsibarikadavęs universiteto auditorijoje, daugiau nei parą ant sienų ir lubų piešė nenutrūkstančią liniją ir, kaip pats vėliau sakė, patyrė katarsį. Buvo tris kartus vedęs, su savo gerokai patręšusia jachta išisus mėnesius praleisdavo kelionėse, stebindavo ir siutindavo kolegas sugebėjimu itin brangiai parduoti savo kūrinius. Nors buvo gimęs Austrijoje, vėliau save laikė Naujosios Zelandijos piliečiu, kur ir buvo palaidotas. Jei Vienoje užtiksite jo projektuotą (ir statytą) veikiantį viešą tualetą, nesitikėkit ramybės. Paprastai ten blyksi turistų iš Rytų fotoblykstės ir aidi susižavėjimo šūksniai.

anti-flag        10 paprastų žingsnių, kaip sukurti priešą ir pradėti karą. Klausyk įdėmiai, nes šis ginklas bus naudojamas dar mums gyviems esant. Jį galima naudoti ir visiškai tamsioje, ir puikiausiai išsilavinusioje visuomenėje. Į jų metodus turime žiūrėti ne kaip į tiesą, o kaip į ginklą, nukreiptą prieš žmoniją.

 

Pirmas žingsnis: Sukurk priešą. Kartais kažkas tą padarys už tave.

 

Antras žingsnis: Žiūrėk, kad pasirinktas priešas būtų visai nepanašus į tave. Rask akivaizdžius skirtumus – rasinius, kalbinius, religinius, maitinimosi įpročių ar rengimosi būdo. Pabrėžk, kad jų kariai nedirba savo darbo ir yra tik beširdžiai žudikai, besimėgaujantys žudymu.

ecowar        1998 metais Nyderlanduose susikūrusi ir įvairiuose Europos aktyvistų skvotuose muzikinę ir gyvenimišką patirtį kaupusi anarcho/folk/punk grupė „Ecowar” sudaro tik du nariai – dainų kūrėjas, gitaristas, vokalistas Jamesas Brookas ir mušamaisiais grojanti bei dainuojanti Ernie Ingenhausen. Tačiau grupė dažnai į pagalbą kviečiasi tiek kitus muzikantus, tiek žongliruotojus ar vaikščiotojus su kojūkais. Grupės atliekama muzika pozityviai energinga, tekstai daugiausiai antikorporaciniai ir antiautoritariniai, kartais – promoteriški. Gastrolių Australijoje metu vietinis žurnalistas, suabejojęs, ar pepsi karta sugebės įsiklausyti į dviejų muzikantų atliekamą stipriai politizuotą muziką, susilaukė tokio atsako: „Mes nesame muzikinės industrijos dalis ir grojame tik tam, kad neformaliai gyvenančius žmones įkvėptume kovai už laisvę ir taiką. Nemalame šūdo norėdami įtikti rinkai ar išgarsėti. Grojame skatindami bendruomeninę ir politinę veiklą”.

filastine       Žodžiu „philistine” žodynas apibrėžia „asmenį, valdomą materializmo ir paprastai niekinantį intelektualines bei menines vertybes”. Ir nors šis apibrėžimas visai neatspindi eksperimentinės pasaulio muzikos kūrėjo Grey Filastine nuostatų, jis visgi nemaža dalimi siejasi su jo kūrybos turiniu. Ilgą laiką gyvenęs Sietle (JAV), Filastine priklausė keliaujančiai roko/tearo grupei “iTchkung!”, buvo radikalaus marširuojančio orkestro „Infernal noise brigade” įkūrėjas ir narys, o šiuo metu yra keliaujantis didžėjus, kuria muziką (pvz., Marakešo grupei „Majmouat AbdelHakim“, ar šokių ansambliui „P.A.N.“). Jis ir toliau dalyvauja įvairiuose partizaniniuose muzikiniuose projektuose, kurie dažnai pasibaigia kalėjimo kameroje. G. Filastine taip pat yra Crimethinc. kolektyvo narys. Trumpai tariant, savo gyvenimą jis leidžia balansuodamas ant ribos tarp bekompromisių politinių veiksmų ir sunkiai apibrėžiamos muzikos euforijos.

banksy flower chuker        Betliejuje ant kariaujančias puses skiriančios betoninės sienos kažkas pavaizdavo taikos balandį, dėvintį neperšaunamą liemenę, mažą mergaitę, apieškančią prie sienos pastatytą desantininką, iki dantų apsiginklavusį kareivį, sustabdžiusį asilą – pažeidėją. Tačiau daugeliui Bristolio ir kitų pasaulio miesto gyventojų šis pseudoanoniminis autorius kuo puikiausiai atpažįstamas. Žinoma, kad tai Banksy darbas! Jis yra graffiti meistras, tačiau šiam britui pavaldžios įvairios technikos: nuo „ad busters“ iki gatvės meno, nuo klasikinės tapybos iki karikatūros. Banksy molbertas yra šiuolaikinio turtingo didmiesčio gatvės: jis pasinaudoja geltonomis važiuojamosios dalies žymėjimo linijomis, nuveda jas ant namo sienos ir ten nupiešia didžiulę gėlę. Šalia stebėjimo kameros užrašo: „Į ką tu žiūri?“. Jis piešia žiurkes (panašu, kad tai Banksy simbolis), gyvenančias po pastatų tinku, ant šiukšlių dėžių ir draugiškai žiūrinčias į praeivius.

graffiti       Patarimai daugiau šypsotis, „nukraujavusi“ rožė, giltinė, ateinanti sėti meilės, vienas kitą suradę mergaitė ir berniukas - šie ir kiti simboliai bei personažai pastaruoju metu išmargino Klaipėdos pastatų sienas. Nepaisant grožio ir prasmingumo, bet koks tokio pobūdžio darbas valdžios vertinamas kaip vandalizmo aktas, jeigu jam kurti nėra gautas pastato savininko leidimas.