Vilniaus anarchistų grupės, veikusios 2005-2015 metais, svetainės archyvas, kuriame rasite daug informacijos anarchizmo teorijos ir praktikos klausimais


      Du didieji prekybos tinklai, kuriuose dar nesusikūrė profesinės sąjungos, siekia užbėgti jų kūrimuisi už akių. „Maxima LT“ žada su savo darbuotojais bendrauti be tarpininkų įsikišimo, o „Norfos“ vadovai įspėja, kad susikūrus profsąjungoms gali būti priversti kelti kainas, praneša LTV naujienų tarnyba. Tuo metu „Iki“ ir „Rimi“ prekybos tinkluose profesinės sąjungos jau veikia.

     „Kiekvienas žmogus turi teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę. Si teisė apima laisvę pakeisti religiją ar tikėjimą, taip pat laisvę skelbti savo religiją ar tikėjimą tiek vienam, tiek kartu su kitais, viešai ar privačiai, mokant, praktikuojant tikėjimą, laikant pamaldas bei atliekant apeigas."

                            18-as Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos straipsnis

     Po 2008 m. kovo 11 d. eitynių daug kas tikėjosi, kad iš neonacių gerklių sklidę bjaurūs grąsinimai bus tik žodžiai, kurie niekada nevirs kūnu. Tuo mus norėjo įtikinti tiek patys eitynių dalyviai (Marius Kundrotas „Absurdas ar provokacija. 2008 m. kovo epopėja”), tiek radikalūs profašistiniai judėjimai (VLNDS spaudos tarnybos pranešimas „Vilniaus gatvėmis žygiavo patriotiškas jaunimas”), tiek nacionalistinė ultrapatriotų žiniasklaida (Edvardas Šiugžda „Apie lietuvišką pasaką „Dangus griūva!”), tiek anoniminiai interneto komentatoriai bei neaiškūs neonacių „rėmėjai” (Donatas Puslys, Mangerdas Kastys „Kaip 200 „skinų” pavojų nacionaliniam saugumui kėlė”). Itin atlaidžiai ir geranoriškai fašistuojančių skustagalvių adresu buvo nusiteikę net įtakingiausi Lietuvos politikai  (Romualdas Ozolas „Antirasistinė isterija - blogiausia patarėja”) ir aukščiausi teisėsaugos pareigūnai („Aukštas VRM pareigūnas demonstruoja bejėgiškumą skustagalvių eitynių klausimu”).

       Vietnamo karas Jungtinėms Amerikos Valstijoms tapo įvykiu, labiau paveikusiu kolektyvinę sąmonę nei Antrasis pasaulinis karas. Psichologinės šio pasibaigusio pralaimėjimu konflikto pasekmės tapo svarbia socialine tema tiek JAV literatūroje, tiek Holivudo filmų industrijoje. Tokiu būdu net ir labai nuo tuometinių įvykių nutolęs asmuo vieną dieną neišvengiamai susiduria su Vietnamo karo realijomis. Tuo tarpu buvę priešai - vietnamiečiai bei juos palaikę taikūs gyventojai tokio dėmesio nesusilaukia. Ką jau kalbėti apie žalos atlyginimą, net jei aukos skaičiuojamos milijonais...

       Pastaruoju metu kone kasdien girdime karštas diskusijas dėl viešųjų erdvių ir jų naikinimo. Kai kuriais atvejais tos diskusijos jau perkeliamos ir į teismą. Kas iš tikrųjų yra viešoji erdvė, ir kodėl ji vieniems reikalinga, o kitiems – ne?

       Didesnio visuomenės (ar bent jau jos dalies) susirūpinimo viešųjų erdvių ir viešojo intereso problema impulsu tapo sostinės „Lietuvos“ kino teatro pardavimas stambioms verslo struktūroms. Tačiau panašu, kad viešojo ir privataus interesų konflikto atvejų Lietuvoje tik dažnėja. Yra ir tam tikros painiavos dėl pačios „viešosios erdvės“ sąvokos – atrodo, kad skirtingos pusės ją naudoja skirtingiems dalykams įvardinti. Ką viešąja erdve vadina kai kurie visuomeninio intereso gynėjai, ir kaip jie įsivaizduoja tos erdvės vaidmenį visuomenėje, paklausėme socialinio aktyvisto, įvairių viešų akcijų rengėjo ir portalo „Anarchija.lt“ redaktoriaus Kasparo Pociaus.

     Š.m. balandžio 5 d. Slovėnijos sostinėje Liublianoje Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC) surengė demonstraciją dėl skurdžių atlyginimų. Demonstracijoje dalyvavo apie 35 tūkst. žmonių, tarp jų - ir delegacija iš Lietuvos. Ką Slovėnijoje veikė už darbininkų pinigus keliaujantys eurodemonstrantai?

     Štai ką praneša
„Lietuvos profsąjungos”:


     Balandžio 5 d., apie 18 val. Lietuvos laiku,  LP telefonu „pagavo“ vieną iš Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos delegacijos vadovų - Energetikos darbuotojų profesinių sąjungų federacijos pirmininką Juozą Neverauską.

 

alt     Balandžio 16d. Seimo Žmogaus teisių komitetas PRITARĖ abortų uždraudimo įstatymo projektui (abortai būtų leidžiami tik išprievartavimo, incesto ar pavojaus moters gyvybei atvejais). Tai rodo, kad pasipriešinimo šitam įstatymui Seime beveik nėra, todėl didžiulė tikimybė, kad jis bus priimtas, ir dar šitoj kadencijoj.
   

    Šis pokalbis su Kubos anarchistais įvyko 2007 m. kovo mėn. Jame išsakytos mintys šiandien ne tik neprarado aktualumo, greičiau - priešingai. Interviu buvo išspausdintas 2007 m. gegužę „Autonominio veiksmo” laikraštyje „Situacija” (Nr. 19). Interneto tinkle jis publikuojamas pirmą kartą. Mes nesutinkame su kai kuriais pokalbyje išsakytais vertinimais, tačiau nieko keisti neketinome.
                                                                                                                                           „Autonominis veiksmas”

       Visuomenininkams, „Lietuvos“ kino teatro gynėjams už visuomeninę veiklą ir aktyvią nuomonės raišką plėtros bendrovės pateikė neįtikėtinų ieškinių – 600 000 turtinei ir 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Turtinės žalos visuomenininkai esą padarė, manipuliuodami įstatymais ir taip priversdami (!) teismą laikinai sustabdyti Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymą, o neturtinės – esą pareikšdami bendrovei nepalankią nuomonę radijo diskusijų laidoje. Apie šį pavojingą pilietiškumui reiškinį, kaip verslo žaidėjai tampa teisėjais, apie tokių problemų sprendimą demokratiniame pasaulyje ir apie estetikos ir paveldo santykį kalbamės su architektūrologe, tarptautine kultūros paveldo eksperte, Valstybinės kultūros paveldo komisijos nare, viena iš „Lietuvos“ kino teatro gynėjų Jūrate Markevičiene.

    Lietuvoje vis daugiau jaunų žmonių išvažiuoja į užsienį. Masiškai jauni žmonės keliauja svetur ir, atrodo, kad problemos čia nemato niekas. Paskolinčiau akinius, bet nesu tikras, ar tai padės.

    Kodėl gi vis daugiau jaunų žmonių išvyksta? Atseit nori užsidirbti ir grįžti į Lietuvą. Sociologinė klišė, bandanti pateisinti žmogiškąsias skyles politikoje ir kapitalistinėje mėsmalėje.

     Intelektualų ir akademikų paskirtis yra ne tik objektyviai reflektuoti pasaulį, bet ir kurti terminologiją bei sąvokas, kurios leistų geriau suprasti socialiniame pasaulyje vykstančius procesus. Kiekviename kalbėjime ar artikuliuotoje ištaroje tuo pačiu slypi pasaulį transformuojanti galia. Ir tai ypač pasakytina apie tuos akademikus ir intelektualus, kurie save laiko socialiai angažuotais. Tiksliai artikuliuojami žodžiai yra reikšmingi, ypač jei jie sugeba pataikyti į pačią laikmečio dvasios šerdį. Kad tai įvyktų, ištarti žodžiai arba besiformuojantis diskursas turi būti aiškūs ir logiški. Toli gražu ne kiekvienas sugeba įvaldyti šį sudėtingą meną, meną ne tik tiksliai reikšti mintis, bet nujausti tai, kas tikrai šiandien aktualu.
      Šiandien, balandžio 2 d., 19 val. Rumunijos sostinėje Bukarešte oficialiai prasidėjo NATO viršūnių susitikimas, kuriame bus aptartas naujų narių - Albanijos, Kroatijos ir Makedonijos - priėmimas į NATO ir dviejų šalių - Ukrainos bei Gruzijos - prisijungimo prie NATO galimybė. Susitikime dalyvauja ir Lietuvos prezidentas V. Adamkus.

      NATO šalių lyderiai susitikimą pradėjo vakariene, per kurią aptarė aljanso plėtros klausimą. Tuo metu juos sauganti tūkstantinė policijos armija gatvėse gaudė pacifistus ir anarchistus, kuriems pavyko prasiskverbti pro budriai saugomas Rumunijos sienas ir atvykti į sostinę.