Kategorija: menas
     Judy Chicago (tikrasis vardas Judy Cohen) gimė 1939 m. Čikagoje. Studijavo meną Kalifornijos universitete Los Andžele. Judy Chicago paveikslus, kuriuose buvo vaizduojami moters lytiniai organai, dėstytojas laikė apgailėtinu menu. Nepaisant to, ji tęsė savo darbą aiškiai vaizduodama seksualinius ir feministinius simbolius. Dėstytojaudama Kalifornijos Menų Institute tapo viena iš projekto „Womanhouse” („Moterų namai”) lyderių. Šiam projektui sukūrė „Menstruacijų vonią” bei parašė performanso dalį „Varpos ir makšties žaidimas”. Ilgainiui Judy Chicago darbai tapo feministinio meno klasika. Įgyvendindamos savo idėjas, atskleisdamos savo jausmus, siekdamos lygių teisių tarp vyrų ir moterų, feministės ne tik kūrė feministinį meną, bet ir tapo laisvomis, nuo nieko nepriklausančiomis asmenybėmis.

Kategorija: menas
      Svetainėje radicalgraphics.org patalpinti nežinomų dailininkų copy-left kūriniai, skirti naudoti agitacinės medžiagos gamybai. Piešinių ir grafinio dizaino kūrinių galerija suskirstyta atskiromis rubrikomis - pavyzdžiui, „America”, „Apocalypse”, „Fascism” ir t.t. Svetainės pristatymo tekste sakoma: „Kai kurie iš piešinių nėra radikalūs, bet jie gali tokiais tapti, kai bus naudojami radikalių projektų kūrybai (pvz., vaizdus iš rubrikos „Animals” panaudos „Gyvūnų išlaisvinimo frontas”). Šia galerija galima ne tik naudotis anarchistinių zinų gamybai, bet ir papildyti ją savo kūriniais.

Kategorija: menas

       Paberžės klebonas, kunigas ir poetas Skaidrius Kandratavičius vis labiau išeina į šalies literatūros, meno, visuomeninės minties ,,vandenis“.
       Pernai jis išleido naują knygą, kurią pristatė ir Vilniuje, ir kituose miestuose, buvo priimtas į Lietuvos rašytojų sąjungą, jam Vilniaus universitete buvo įteikta Jaunimo literatūros premija, jis dalyvavo audiovizualinės  poezijos festivalyje Vilniaus psichikos sveikatos centre, pagaliau šiais metais savaitraštis ,,Šiaurės Atėnai“ jo ir R. Jaro poezijos ir muzikos projektą ,,((De)generuotos NRG) sangriuva/Grojimas Paberžėje“ kartu su dar keturiais kitais projektais ir knygomis pripažino ,,Metų įžūlybe“. Maža to, kun. S. Kandratavičius pasirašė ir sąjūdžio ,,Naujoji kairė 95” bei Fluxus ketvirtinių (keturnedėlio) manifestus. Apie tai – šis pokalbis.

Kategorija: menas

       Neatmenami sovietiniai 1988-ieji. Tais metais visa tauta uždainavo. Užtraukė tautinę giesmę ir iš tos giesmės gražumo net užsimerkė. Stengėsi, dainavo susikaupusi, lyg iš natų, atmintinai. Giedojo ir giedojo, o pro stipriai užmerktų akių plyšius riedėjo graži trispalvė ašara... Giesmės akordams baigiantis, iš lėto prasimerkė ir... apstulbo. Giesmininkė tautiniais rūbais pasijuto atsidūrusi didžiulio triukšmingo supermarketo vidury – su ašara akyje ir be cento kišenėje... Suprato, vargšelė, kažką pražiūrėjusi, pradainavusi, pražiopsojusi... Ji ir dabar ten stovi – graži, liekna, pasipuošusi – ir atsipeikėti negali. Stovi ir žiūri amo netekusi...

Kategorija: menas

Alexanderis Breneris – naujosios kartos konceptualistas performansininkas, nepavargstantis kovotojas prieš oficialiąją kultūrą, kapitalistinę sistemą ir jos proteguojamą komercinį meną. Izraelio pilietybę turintis rusas jau 20 metų „dirba” gatvės menininku – kuria politiškai angažuotus performansus, rengia brutalias nonkonformistines akcijas. A. Breneris – vienas iš Maskvos akcionistų mokyklos pradininkų – skandalingai pagarsėjo jau 1993 metais, kai surengė keletą ekscentriškų ir šokiruojančių antivalstybinių bei kontrkultūrinių akcijų. Štai keletas tokių politinio ir kultūrinio aktyvizmo pavyzdžių.

Kategorija: menas
       Richardas Almstedas gimė 1983 m. spalio 26 d. Gyvena ir kuria Mount Vernono miestelyje, Vašingtono valstijoje. 25-erių metų jaunuolis yra surengęs keletą parodų Los Andžele, Sietle ir Vašingtone. Piešia viršelius andergraundinės muzikos grupių plokštelėms, prisideda prie Žemės išlaisvinimo fronto (Earth Liberation Front) ir Gyvūnų išlaisvinimo fronto (Animal Liberation Front) veiklos. Richardo Almstedo piešiniai panaudoti knygoje „Expect Resistance”, kurią 2007 m. išleido CrimethInc. Jo piešiniuose ryškkios apokaliptinės nuolaidos, vaizduojamas šio pasaulio gniuždomas žmogus, kylantis pasipriešinimui ir maištui. Daugiau apie Richardą Almstedą rasite asmeninėje svetainėje ir myspace.

Kategorija: menas

       Šių metų „Kino pavasaris“ rodo dokumentinę Davido Leafo ir Johno Scheinfeldo juostą US vs John Lennon (Amerika prieš Johną Lennoną“). Nieko keisto, kad festivalyje rodomi politiniai filmai. Juk dar paskutinis „Kino pavasaris“ „Lietuvos“ kino teatre buvo „prisidengęs Che Guevaros afiša. Tai rodo, kad kairiosios, revoliucinės idėjos vis dažniau absorbuojamos šiuolaikinių meno festivalių, ir tai jas gerokai „nukenksmina“. Nors, tiesą sakant, manau, kad esama ir atoveiksmio – tokie filmai ar renginiai tikriausiai neišves žmonių į gatves (to bijo pati kapitalistinė kultūra, ji it Viduramžių karaliams nuodus, smulkiomis dozėmis mums siūlo tokius filmus, kad, suprekindama maištą, galėtų mums padėti rasti „nišą“ spektaklio visuomenėje), bet gali priversti žmones susimąstyti, pasidomėti ir prisijungti prie įvairių „teisingų“ judėjimų.

Kategorija: menas

     Ladislav Fuks. Lavonų degintojas. Romanas. Iš čekų k. vertė Almis Grybauskas. V.: Tyto alba, 2007.

      „Gyvename didžiais pervartų laikais ir reikia galvot apie visumą. Apie tautą, žmoniją, ką prieš tai reiškia atskiras žmogus...“ Kaip manote, kas galėjo ištarti šiuos tūlam lietuviui įprastus žodžius? Maironis ar Brazdžionis? Didysis tautos vadas Smetona ar eilinis Atkuriamojo Seimo deputatėlis? Žilaplaukis nacionalistas iš smetoniškos „Jaunosios Lietuvos“ ar skustagalvis neonacis iš šiuo metu veikiančios interneto svetainės „Patriotai.lt“? Ne, nei pirmas, nei šeštas. Juos šioje knygoje išdidžiai ištarė ponas K. (pagrindinio veikėjo pavardė net neištariama – Kopf-r-l-king-las).

Kategorija: menas

    Kaip iš mažos kultūros daroma didelė politika

    Pirmasis programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009” pristatymas. V.: VšĮ „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“, 2008.

    Daugiau nei 20 metų senutėlėje Europoje vykdomas projektas „Europos kultūros sostinė” yra ne tiek kultūrinis, kiek politinis reiškinys. Sugalvotas politikų, jų finansuojamas, propaguojamas ir vykdomas, šis projektas jau seniai tapo priemone europinės valdžios viršūnėlių peršamai ideologijai skleisti. Nuo 1985 metų Europos kultūros sostinės vardas buvo suteiktas beveik 40 miestų, o ši kultūros sostinių virtinė ilgainiui tapo sėkmingiausiu Europos Komisijos projektu kultūros srityje.

Kategorija: menas

     Laisvę Lietuvai!

     Modestas Kuodys. Varniai, Dimitravas, Pabradė: koncentracijos ir priverčiamojo darbo stovyklos Lietuvoje 1927–1940 m. V.: Versus aureus, 2007. 

     Geltona, žalia, raudona –
     Tai mūs valstybės vėliava!
     Sugrįš iš užsienio Smetona –
     Ir vėl bus laisva Lietuva!

     Tokią dainušką traukdavo mūsų tėvai ir seneliai prieš gerą pusšimtį metų. O visai neseniai ją traukė ir žilagalviai tų tėvų ir senelių palikuonys. Traukė patetiškai, euforiškai, panirę į gilų transą, užvertę galvas į aukštą dangų... Kodėl tūlam lietuviui Smetonos pavardė asocijuojasi su žodžiu „Laisvė“, dažnai rašomu iš didžiosios raidės?

Kategorija: menas

     Jevgenijus Zamiatinas (1884-1937) gimė Tambovo gubernijos Lebediano mieste neturtingo stačiatikių šventiko šeimoje. Baigė Voronežo gimnaziją, Peterburgo politechnikos institute studijavo laivų statybą. Nuo 1905 metų aktyviai dalyvavo revoliuciniame judėjime. Savo akimis matė  „Potiomkino“ laivo jūreivių sukilimą. 1906 m. įstojo į bolševikų partiją. 1908 m. J. Zamiatinas išstojo iš partijos ir parašė pirmąjį savo apsakymą „Vienas“. Literatūrinės šlovės susilaukė 1913 m.  Po revoliucijos nusivylė socializmu, rašė apie grįžimą į pirmykštę bendruomenę: „Bijau, kad rusų literatūrai liko tik viena ateitis - jos praeitis". 1920 m. pradėjo rašyti romaną „Mes“, kuriame konstruojama groteskinė totalinių režimų visuomenės sandara. Šiandien priimta manyti, kad šis romanas - visų šiuolaikinių socialinių antiutopijų (O.Huxley, G.Orwell, R.Bradbury) pradininkas. Sovietinėje spaudoje romanas nebuvo publikuotas, jis plito savilaidos būdu. 1924 metais kūrinys be autoriaus žinios buvo išleistas JAV, 1929 - Prancūzijoje. Po šių publikacijų Zamiatiną ėmė persekioti sovietų valdžia. J. Zamiatinas tapo viena iš parodomųjų aukų. Po kelerių metų J. Zamiatinas kreipėsi į Staliną leidimo išvykti iš šalies:

Kategorija: menas
      Š.m. kovo 15-oji paskelbta „Z diena” („Z-Day“) - filmo „Zeitgeist“ seansai buvo viešai rodomi 467 įvairiose pasaulio vietose. Lietuvoje šį filmą buvo galima pasižiūrėti „Skalvijos" kino centre 03.15 d. 19:30 val. Šis dokumentinis filmas - vienas populiariausių interneto istorijoje, per mėnesį jis peržiūrimas 2 milijonus kartų.

      Valandos ir 56 minučių filmą sudaro trys dalys: „The Greatest Story Ever Told”, „All The World's A Stage”  ir „Don't Mind The Men Behind The Curtain”. Pirmojoje dalyje pasakojama apie krikščionybės atsiradimą - pateikiami faktai su įrodymais, kad Jėzus Kristus viso labo tik astrologinis hibridas, o visą Vakarų pasaulį užvaldžiusi krikščionybė - milžiniško masto mistifikacija. Antroji dalis skirta rugsėjo 11-osios įvykiams Amerikoje. Parodoma, kaip Amerika surežisavo 9/11 įvykius, kad būtų apribotos žmonių laisvės bei sukurtas pretekstas pradėti karą prieš Iraką. Trečioji dalis pasakoja apie šiuolaikinio kapitalizmo esmę. Daugelį pasaulio rinkų valdo keliolika magnatų, o už visas didžiąsias pasaulio finansines krizes atsakinga grupelė turtingų bankininkų. Įdomi ir fimo kūrėjų prognozė, kad ateityje Šiaurės Amerikos šalys ES pavyzdžiu taps „Norh American Union”, o dar vėliau prie šios sąjungos bus prijungtos ir visos likusios šalys.