- Kategorija: kontrkultūra
- Kategorija: kontrkultūra
„Teisė į darbą yra teisė į vargą, paneigianti teisę nedirbti.“
Kas yra darbas? Ar darbo tikslas, kaip mus bando įtikinti viršininkai, yra sukurti materialinį ir dvasinį perteklių, kurį visi pasidalinsime pagal įdėtą darbą? Ar darbo tikslas, remiantis dirbtine ir klaidingai suprasta progreso idėja, yra panaikinti darbo būtinybę vardan laisvalaikio visiems?
- Kategorija: kontrkultūra
Vis labiau linkstu prie prielaidos, kad modernaus meno (o ypatingai šiuolaikinės postmodernios jo mutacijos) sąvoką apibrėžia dvi tendencijos, kurios ėmė kristalizuotis XVIII a. viduryje susikūrus naujai socialinei klasei – buržuazijai. Pirmoji tendencija – liberalizmas (individualizmo rinkos ekonomikos įsigalėjimas), antroji – fašizmas (masių psichologija ir masinė propaganda). Šių dviejų krypčių simbiozė ir pagimdė darinį, kurį šiandien vadiname rimtąja kultūra ir menu.
- Kategorija: kontrkultūra
„Silpsta kūnas – stiprėja moralė“. Sena tiesa, iliustruojanti toli gražu ne vien individo raidą. Sensta individų grupės, vadinamos visuomene. Sensta formalūs individų dariniai, vadinami valstybėmis. Viskas paklūsta laikui, kuris pats savaime yra niekas ir tampa priežastimi bei pateisinimu tik dėl mūsų pačių, bekartojančiu vienodus veiksmus. Priežastimi nieko nebekeisti. Pateisinimu, suformuluotu prieš metus, prieš dvejus, prieš dešimtmetį ar prieš „visą gyvenimą“.
- Kategorija: kontrkultūra
Tikėjimas stiprus tuo, kad jam nereikia teisingumo įrodymų. Atvirkščiai, kuo mes smarkiau bandome paneigti tikėjimo bacila apsikrėtusiojo teiginius, tuo tvirčiau jis tiki. Jis tiki, nes jam paaiškinta, kad kitų netikėjimas, su kuriuo jis būtinai susidurs, irgi yra jo teisingo tikėjimo įrodymas. Žinoma, bet kokio tikėjimo adeptas anksčiau ar vėliau savyje pasės kritinio mąstymo sėklą. Ši sėkla galiausiai išaugs į gyvą mąstymo medį, kuris, pralaužęs dogmų asfaltą, pakels savo šakas aukštai virš žemės.
- Kategorija: kontrkultūra
Šiame mažai kam girdėto žurnalo numeryje greta poros lietuvių aktyvistų sukurptų straipsnių matome visą puokštę pasaulyje gerai žinomų žmogaus teisių gynėjų, anarchistų, filosofų pavardžių. Džiugina, kad pagaliau Lietuvos veikėjai, užuot stengęsi iš naujo išrasti dviratį arba užuot jį nuplagijavę (tik be bėgių ir šiaip gerokai lievesnį nei pirmtakas) ir bandę pristatyti skaitytojams kaip savo išradimą, ryžosi tiesiog išversti daug senų ir naujų nepaviršutiniškų tekstų įvairiomis socialinėmis, politinėmis, ekonominėmis bei kultūrinėmis temomis.
- Kategorija: kontrkultūra
Gatvės dailininkas iš Simferopolio, žinomas lakonišku Šariko slapyvardžiu, tapo plačiai žinomas buvusių SSRS šalių socialiniuose tinkluose, kuriuose publikuojamos jo darbų nuotraukos. Šariko piešiniai skirti socialinėms temoms – nuo antipolicinių ir antikapitalistinių grafičių iki Ukrainos politikų portretų, nupieštų ant šiukšliadėžių. Pasiteiravome Šariko apie jo darbus, požiūrį į kūrybą ir gatvės piešėjų subkultūros realijas.
- Kategorija: kontrkultūra
Šia tema galima parašyti disertaciją arba knygą, bet tai beprasmiška ir kvaila – pakanka vieno straipsnio. Kalbėsiu apie pakankamai abstrakčią ir idealistinę savoką „tauta“, kurios pagrindu buvo sukurta daugybė įvairiausių bukų ideologijų. Įrodysiu, kad tautų iš viso NĖRA ir jos egzistuoja tik nacionalistų ir jiems pritariančių smegenyse.
- Kategorija: kontrkultūra
Š. m. rugsėjo 15 d. Maskvos „Chleb“ klube įvyko pirmasis paslaptingo ir labai kontroversiškai vertinamo „Kristaus Gelbėtojo ansamblio“ koncertas. Po sceną, papuoštą didžiuliu pravoslavų kryžiumi ir užrašu „Šlovė demokratijai“, lakstė išprotėjusi bobutė ir vapėjo antisemitinius šūkius, o salėje susirinkę jaunuoliai – nesuprasi, juokais ar ne, – pritarė grupės pasirodymui romėniškais pasveikinimais „Sieg Heil“.
- Kategorija: kontrkultūra
1986 m. anarchistinių pažiūrų pankų kompanija, protestuojanti prieš valdžios politiką, paliko Londoną ir romų pavyzdžiu ėmė klajoti po šalį. Savo kultūrą jie grindė neribotos laisvės, paprastumo ir betarpiško sąlyčio su gamta idealais. Ilgainiui ši komuna išaugo – gimdė vaikus, įsigijo vežimų ir kitokio klajoklių turto, prie jos nuolat prijungdavo bendraminčių.
- Kategorija: kontrkultūra
Visi bendrai ir beveik kiekvienas atskirai, lietuviai lenkų nemėgsta. Yra tų, kurie nemėgsta visų lenkų, yra tų, kurie nemėgsta dalies, bet klausimas „dėl kokios pagrindinės priežasties nemėgsti lenkų asmeniškai tu?“, lietuviui dažniau sukels susimąstymą, kurią priežastį pasirinkti nei nuostabą dėl tokio klausimo formuluotės.
- Kategorija: kontrkultūra
Puslapis 2 iš 6