redas dirzys lipa        Alytiškis Redas Diržys neseniai grįžo iš kelionės. Lankėsi Niujorke (JAV) ir Meksike (Meksika), kur drauge su argentiniečiu menininku Enrique Ježiku surengė akciją, skirtą 1968 metais vyriausybės sušaudytiems prieš autoritarinį režimą protestavusiems Meksikos studentams atminti. „Tikslas buvo siekti savo galimybių ribos - išnaudoti dangoraižio erdvę kaip sceną, ekraną, kuriame vyksta drama, ir tu supranti, kad ta drama nėra holivudinis kinas. Žinojau, kad nukristi neįmanoma, tačiau jei vis dėlto būčiau nukritęs nuo to dangoraižio, tai... tiesiai į meno istoriją, nors niekada nesiekiau ten pakliūti. Tai, kas įvyko Meksike, man tapo labai didele patirtimi, kas yra kūryba, gyvenimas, ryšys su žmonėmis. Mene tvyro visiškas susvetimėjimas, toks jausmas, kad darai tik dėl kažkokių ekspertų, man tas nebeįdomu. O ten buvo tikri dalykai ir tūkstančiai žmonių, kurie juos įvertino“, - sako R.Diržys.

tomas vinilas        Tomas Rastavieta. Vinilinės plokštelės vaidmuo šiais laikais

Vilnius, 2009 11 10, antradienis, 18:00 val., kavinėje „Pas Erlicką“, Maironio g. 1.

 

LUNI kviečia į laisvos formos muzikinę paskaitą apie vinilines plokšteles. Užsiėmimą ves Tomas Rastavieta („Požemis” / 1Ω) – meno ir muzikos „tarnas”, ilgametis vinilinių plokštelių kolekcionierius, garso sistemos Datablender (datablender.net) narys bei nepriklausomas nuo pramogų verslo DJ/selektorius. Tomas aptars vinilinių plokštelių reikšmę ir 9-ojo dešimtmečio šokių muzikos kultūros vaidmenį atgaivinant vinilines plokšteles, atliks populiarumo fenomeno analizę ir pasidalins asmenine kolekcionavimo patirtimi. „Besisukančios plokštelės vaizdas yra „amžių trukęs hipnozės seansas”, romantizavęs mūsų buitį bei tapęs reikšmingu simboliu muzikos pasaulyje, o išlikę gramofonai yra tapę egzotiška namų instaliacija, o jei jie dar ir veikiantys – „laiko mašina”, įsimintina atrakcija, suteikiančia progos pajusti praeities dvasią“, – teigia lektorius Tomas Rastavieta.

fryganu meile        – Myliu šitą visuomenę. Ji man duoda tiek daug.

– Bomžauju. Šiukšles vartoju ne tik iš idėjos. Renkuosi taip gyventi. Ketinu niekada nebedirbti. Netikiu.

 

Visuomenė, valdoma kapitalistiniais principais, yra ypatingai neefektyvi. Mes, dirbantieji, esame atskirti nuo to, ką patys kuriame. Neturėdami politinės galios nuspręsti, ką ir kaip reikia gaminti bei paskirstyti, esame priversti kasdien justi vis tą patį išnaudojimą ir švaistymą.

Londono infoshopas 56a        Nuo šiol nevalstybinės politikos ir neoficialiosios kultūros žurnalą „Juodraštis“ galite įsigyti Londone, 56a infošope. Tai nuo 1991 m. veikiantis savanorių organizuojamas socialinis centras ir knygynas, įsikūręs Pietu Londone. Adresas: 56 Crampton street, London SE17 3AE. Darbo laikas: trečiadieniais – 15-19 val., ketvirtadieniais – 14-20 val., penktadieniais – 15-19 val., šeštadieniais – 14-18 val. Daugiau informacijos rasite tinklapyje http://www.56a.org.uk

KSENOFOBIJA        Spalio 13 d., penktadienį, Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga (LTJS) surengė „patriotinę” akciją „Už lietuvišką Lietuvą“ – ragino šalies vadovus nepriimti kitataučių pabėgėlių iš Maltos, šioje šalyje jau turinčių pabėgėlio statusą. Keisčiausia, kad LTJS surengė šią protesto akciją dabar, nors Lietuva jau prieš porą savaičių atsisakė dalyvauti Europos Komisijos programoje, siūlančioje padėti Maltai spręsti pabėgėlių problemas. Spalio pabaigoje Lietuvos valdžia pareiškė, jog nepriims dviejų pabėgėlių šeimų. Iš viso Lietuva yra priglaudusi tik 6 pabėgėlius iš Maltos – 2006-aisiais mūsų šalyje apsigyveno viena šeima iš Etiopijos, kita – iš Eritrėjos. Šių šeimų išlaikymas nei valstybei, nei Lietuvos piliečiams nieko nekainuoja – kompensacijos mokamos iš specialaus ES fondo.

gaucha anarchistu federacija        Spalio 29 d. Rio de Grande do Sul (Brazilija) policija gubernatoriaus Yeda’o Crusiuso įsakymu įsiveržė į Gaucha anarchistų federacijos (Federação Anarquista Gaúcha, FAG) būstinę. Policija konfiskavo plakatus, kietajį kompiuterio diską, šiukšliadėžių turinį. Jie taip pat bandė įgasdinti tuos, kurie atėjo pareikšti savo solidarumą, ir tuos, kurių kontaktus rado organizacijos svetainėje. Du žmonės buvo sulaikyti pateikus kol kas nežinomus kaltinimus. FAG ilgus metus kovojo prieš žmonių išmetimą iš visuomenės, nuolatinio darbo keitimą laikinu, gynė teisingumą ir padorias gyvenimo sąlygas. Jie gerai žinomi dėl savo veiklos su „catadores” (kartono ir kitų perdirbamų medžiagų rinkėjais), benamiais ir bežemiais, t.y. dėl savo darbo su visuomenės dugne atsidūrusiais žmonėmis.

bez granic logo        2009 m. lapkričio 7-ąją, Nestoro Machno gimimo dienos proga, Sankt Peterburgo ir Rygos anarchistai išleido pirmąjį Baltijos šalių anarchistų laikraštį „Be ribų“ („Без Границ“). Laikraštis, leidžiamas rusų kalba, pasirodys kas du mėnesiai. Kitas „Be ribų“ numeris bus išleistas per Naujuosius metus. Pirmojo numerio vedamajame kreipiamasi į Estijos, Lietuvos, Baltarusijos ir Rytų Prūsijos aktyvistus ir kviečiama kolektyviai prisidėti prie šio laikraščio leidimo bei platinimo. „Be ribų“ straipsniuose apžvelgiami naujausi Sankt Peterburgo ir Latvijos anarchistų judėjimo įvykiai, supažindinama su anarchizmo teorija bei istorija. Laikraščio redakcijai galima parašyti adresu: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. 

nacionalizma i siukslyna        Lietuvos neonaciai, vadinantys save patriotais, prieš kelis metus privatizavo valstybinę šventę – kovo 11-ąją, per kurią rengia skandalingas eitynes su nacionalistiniais šūkiais bei atributika. Identiška situacija ir Rusijoje. 2005 m. Kremlius paskelbė lapkričio 4-ąją nauja nacionalinės vienybės diena ir sugalvojo minėti šią dieną kaip alternatyvą lapkričio 7-ajai – sovietinei Didžiosios spalio revoliucijos šventei. Tokia data buvo pasirinkta dėl to, kad Rusijos Dūmos dokumentuose nurodoma, jog 1612 metų lapkričio 4-ąją savigynos pajėgų kariai šturmu užėmė Kremlių, išvaduodami Maskvą iš interventų lenkų. Šią šventę tuojau pat privatizavo radikalūs Rusijos neonaciai. Ketvirtus metus iš eilės įvairiuose Rusijos miestuose jie rengia neonacių eitynes ir mitingus.

fasizmas nepraeis        Lapkričio 11 d. Lenkijoje yra švenčiama nacionalinė šventė – Nepriklausomybės diena. Tą dieną, kaip ir Lietuvoje bei Rusijoje, ultradešinieji lenkų nacionalistai rengia tradicinius maršus. Ne išimtis ir vakarykštė šventė, per kurią maršą surengė neonacistinė Lenkijos grupuotė – Nacionalinė radikalų stovykla (Obóz Narodowo-Radykalny). Apie 300 šimtus ultradešiniųjų radikalų, gavusių oficialų valdžios leidimą ir budriai saugomų policijos, žygiavo centrinėmis Varšuvos gatvėmis. Tačiau apie 15 val. grupė iš 200 anarchistų bei antifašistų užblokavo Senatorių gatvę netoli Banko aikštės. Antifašistai išskleidė didžiulį transparantą „Fašizmas nepraeis!“ ir užtvėrė gatvę. Kitos antifašistų grupelės rengė teatralizuotus gatvės spektaklius ir taip trukdė neonacių maršui. Policininkai, tarytum kokie neonacių klapčiukai, panaudojo grubią jėgą ir „išvalė“ ultrapatriotams kelią.

didysis vilniaus ispardavimas        UAB „Vilniaus savivaldybė” ruošiasi prichvatizuoti paskutinius viešojo turto trupinius: ne tik pastatus, bet ir strateginius objektus – „Vilniaus vandenis“, komunalinių paslaugų ir transporto įmones. Pirmas viešo grobstymo seansas prasidės jau šį trečiadienį – į tarybos darbotvarkę įtrauktas prichvatizavimo sąrašo tvirtinimas. Lapkričio 4 d. (trečiadienį) 12.30 val. prie Vilniaus miesto savivaldybės (Europos aikštėje) Lietuvos socialdemokratų sąjunga (LSDS) inicijuoja protesto akciją prieš Vilniaus miestą valdančiųjų partijų susitarimą parduoti dalį turto. Piketo organizatoriai teigia, kad lapkričio 4 d. piketas bus tik pati pradžia ir signalas, kad miesto bendruomenė nepritaria ir žada priešintis tokiems sprendimams.

svietimas neparduodamas        Bėgant metams visame pasaulyje žmonės matė, kaip į neregėtas aukštumas kilo mokesčiai už mokslą, daugelį įkinkydami į ilgametes skolas. Pastaruoju metu taip pat pastebimas korporacijų kyšimasis į universitetų ir net mokyklų veiklą. Viešos švietimo įstaigos vis stipriau veikiamos ekonominių jėgų. Jos verčiamos į verslo įstaigas, kur studentai, mokiniai, mokytojai ir aptarnaujantis personalas beveik neturi balso. Į studentus ir net moksleivius žiūrima kaip į klientus, o tai kuria priešišką savarankiškam mokymuisi atmosferą.Visame pasaulyje žmonės veikiami nuolatinių biudžeto apkarpymų ir augančio ekonominio intereso viešajame švietime. Reaguodami į tai, įvairūs judėjimai ir grupės iš skirtingų pasaulio šalių jungiasi bendrai kovai už nemokamą ir visiems vienodai prieinamą viešą švietimo sistemą.

utopia        Praėjusią savaitę Laisvajame universitete (LUNI) įvyko, kaip jau įprasta šiais mokslo metais, du gana skirtingos tematikos užsiėmimai. Trečiadienį, spalio 28 d., kartu su ekonomistu, socialinių mokslų daktaru, profesoriumi Romu Lazutka diskutavome apie Lietuvą ištikusią ekonominę krizę ir jos švelninimo priemones. Aiškinomės, kodėl ne visi bedarbiai gauna išmokas, gvildenome net ir gana utopiškai skambančią idėją – piliečio algą, kurią galėtų gauti kiekvienas šalyje gyvenantis ir jos pilietybę turintis žmogus.