universitetu okupacija virselis        Įžanga, atitinkanti policijos ir valdžios pageidavimus

 

 Šis tekstas turėtų būti naudojamas kaip savišvietos ir pramogos priemonė. Geriau nieko neokupuok. Eik tyliai mokytis, dirbt ir visų bijot!

 
1. Ko mes norime?
 

Lietuvoje, kaip ir kitose Vakarų Europos šalyse, yra vykdoma aukštojo mokslo neoliberalizavimo (t.y. privatizavimo, komercializavimo ir apmokestinimo) politika. Lietuvos konservatoriai ir liberalai inicijavo aukštojo mokslo reformą, verčiančią studentus imti paskolas iš bankų ir mokėti už studijas didelius pinigus. Šiandien Lietuvoje vienodų gabumų studentams įvairios studijos prieinamos nevienodai – skiriasi mokesčio už studijas sumos bei sąlygos.

justas ingelevicius        Skaitant Judėjimo už klimato teisingumą „Raginimą veikti” ir kitas naujienas, susijusias su artėjančiu „aukščiausio lygio susitikimu dėl klimato kaitos”, man kilo klausimėlis. Kodėl reikalaujama utopinių, kosminių dalykų, tuo pačiu pamirštant elementarius, gan paprastus, tačiau galinčius padaryti milžinišką poveikį veiksmus. Taip pat kodėl neminimos esminės ekologinę ir socialinę krizę sukėlusios priežastys. Na, logiška manyti, kad viršūnės nepasiūlys realių sprendimų, bet kodėl realių sprendimų nesiūlome mes?

brunnestrasse 183 iskraustytas        Lapkričio 24 d., antradienį, buvo jėga iškraustytas 16 metų Berlyne veikęs politinis, socialinis ir meno centras „Brunnenstraße 183“ bei jame įsikūrusi nemokama krautuvėlė „Umsonstladen“. Valdžia buvo nutarusi likviduoti skvotą dar šį pavasarį, bet dėl teisinių formalumų terminas šiek tiek nusikėlė. Šiandien 15:00 val. prie namo atvyko apie 600 policininkų ir keliasdešimt specialiosios technikos automobilių. Policija išlaužė duris ir įsiveržė į vidų. Skvote tuo metu buvo 22 žmonės, 3 iš jų ant stogo mojavo anarchistų ir antifašistų vėliavomis. Greta esančiame Weinbergo parke susirinko apie 100 skvoterius palaikančių žmonių, tačiau jėgos buvo nelygios. 17:30 val. policijos darbas buvo baigtas.

nematyk negirdek nesakyk        Istorija prasideda nuo ne visai senos šių metų rudens dienos. Eilinį kartą važiuodama autobusu namo, stebėjau bendrakeleivių veidus, bandydama įspėti, ko gi jie tokie niūrūs, kokie rūpesčiai galimai juos slegia. Ir tik įvažiavus į gyvenamuosius rajonus, sustojus vienoje iš stotelių, visų dėmesį patraukė ant priešais esančio daugiabučio sienos didelėmis ryškiomis raidėmis parašytas užrašas: „Kiek tavo butas turi kvadratų? Nejaugi tavo akys, toliau jų nemato? Atsimerk“. Vieni kartu su manimi susimąstė apie teksto reikšmę, kiti garsiai samprotavo reikšdami nepasitenkinimą vandalais, kurie teršia miestą, gadina savivaldybės turtą ir nesugeba suprasti savo poelgių destruktyvumo. Dalinai sutinku su tokia nuomone, nes ir man nepatinka, kai daugiabučių sienos ar miesto kultūriniai paminklai ir vietos būna nuterliotos vadinamaisiais tagais (t.y. pseudonimais, „parašais“) ar kitomis terlionėmis. Bet šioj vietoj aš darau išlygą. Darau išlygą dėl teksto turinio.

olendijos skvoteriai        Mes esame skvoteriai iš Nyderlandų. Prašome jūsų savo šalyje suorganizuoti protesto akciją (pvz., prie Nyderlandų ambasados), nukreiptą prieš skvotavimo uždraudimą Nyderlanduose. Patariame protestus rengti tarp lapkričio 26 ir 28 d., nes gruodžio pradžioje šiuo klausimu vyks balsavimas Eerste Kamer (pirmuosiuose parlamento rūmuose).

 
Visiems žmonėms, kurie yra prieš skvotavimo uždraudimą,
visiems skvoteriams,
visiems buvusiems skvoteriams,
visiems jauniems žmonėms, kurie norėtų tapti skvoteriais ateityje,
visiems skvoterių draugams,

antifasistinis marsas atenuose 2        Lapkričio 17-osios vakare didžiuosiuose Graikijos miestuose buvo surengtos masinės demonstracijos, skirtos paminėti 36-ąsias sukilimo prieš „juoduosius pulkininkus“ metines. Šios protesto akcijos yra tradiciškai nukreiptos prieš dabartinius Graikijos dešiniuosius, laikomus tiesioginiais 1967-1974 m. karinės chuntos idėjų paveldėtojais, ir prieš JAV vyriausybę, tais metais rėmusią fašistinę Graikijos „juodųjų pulkininkų“ chuntą. Šiais metais antifašistiniame marše dalyvavo apie 10 000 žmonių, iš jų – apie 5 000 anarchistų. Demonstrantų kolonos, žygiavusios JAV ambasados link, ne kartą susirėmė su policija. Atėnuose suimti 277 žmonės, kituose miestuose 13.

kalifornijos studentai        Kalifornijos universiteto studentų miestelio pastatuose užsibarikadavę studentai protestuoja prieš mokesčio už studijas padidinimą 32% ir biudžeto sumažinimą, kuris sukėlė programų apkarpymą ir atleidimus iš darbo. Šis mokesčio pakėlimas yra tik pradžia. Prieš kitą rudens semestrą mokesčius planuojama didinti dar kartą.

 

Berklio universitetas: prievarta prieš studentus

 

Penktadienį Berklio universiteto Kalifornijoje (UCB, University of California, Berkeley) studentai okupavo Wheeler pastatą ir pro langą iškabino plakatą „Mokesčio padidinimas 32% – 900 atleidimų” ir raudonai perbrauktą žodį „Klasė”. Dalis studentų protestavo greta pastato. Kai pasirodė jungtinės universiteto ir Berklio riaušių policijos pajėgos, prieš pastatą susirinko kelių šimtų studentų bei universiteto darbuotojų minia, palaikanti okupantus.

ivanas chutorskojus        Lapkričio 16 d., apie 21:00 val., savo namo (Chabarovsko g. 2, Maskva) laiptinėje nušautas 26 metų antifašistas Ivanas Chutorskojus. Ši pavardė nelabai žinoma plačiajai visuomenei, tačiau daugeliui Rusijos antifašistų ir kairiųjų aktyvistų ši žmogžudystė yra iš tikro skaudi netektis. Ivanas prisilaikė kairiųjų pažiūrų ir nuolat dalyvavo įvairiuose socialiniuose protestuose, bet labiausiai jis buvo žinomas kaip vienas iš neformalių antifašistinio judėjimo lyderių. Įvykio tyrėjų pranešime nurodoma, kad vaikinui buvo peršauta galva ir kad jis mirė įvykio vietoje. Daugeliui Ivano bičiulių akivaizdu, jog jį nužudė Rusijos nacistai.

vergas        Žmogaus teisės. Apie jas daug kalbama. Kalba ir tie, kurie mažai ką apie jas išmano, kalba ir tie, kurie nori jomis pasinaudoti, kad pasiektų kažkokius nelabai švarius savo tikslus, kalba ir tie, kurie yra nuoširdūs ir suvokia žmogaus teisių idėjos prasmę. Paskutiniųjų ne tiek jau daug.

 

Iš kur gi kilo žmogaus teisių koncepcija? Žmogaus teisių idėja susiformavo kaip žmogaus ir valstybės santykiavimo didžiulės neigiamos patirties rezultatas. Didžioji dauguma mūsų kultūros žmonių mano, kad civilizuotoje visuomenėje būtinas valstybės institutas, o visuomenė be tokio instituto negali egzistuoti ir vystytis. Klausimas tiems, kurie taip mano: o kaip gi mes be tos valstybės vystėmės iki civilizacijos sukūrimo? Chaotiškoje anarchijoje ar pagal kažkokius dėsnius ir tvarką? Pirmiau tapome žmonėmis ir sukūrėme vastybę ar pirmiau sukūrėme valstybę ir ji mus padarė žmonėmis?

climate justice action        Raginimas veikti

 

Šių metų gruodžio 7-18 dienomis Kopenhagoje, Danijoje, vyks didžiausias kada nors buvęs aukščiausio lygio „susitikimas dėl klimato kaitos”. Susitikimas garsinamas kaip paskutinė mūsų viltis ką nors pakeisti šylant klimatui. Tačiau Jungtinių Tautų (JT) derybos neišspręs klimato krizės. Mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus, šiandien esame ne arčiau nei buvome prieš penkiolika metų, kai tokios derybos prasidėjo. Emisijų kiekis sparčiai didėja, tuo tarpu anglies dvideginio leidimų sistema leidžia klimato nusikaltėliams teršti ir pelnytis. Laikas pasakyti – gana! Daugiau jokio įprasto verslo, daugiau jokių klaidingų sprendimų!

daugirdaite skvotas 4        Praėjusią vasarą nusprendžiau pasirinkti emigranto dalią ir išvažiavau į Angliją. Tiesa, ne dirbti, o pažinti šalį, kuri mane jau seniai traukė. Išvažiuodama žinojau, manęs laukia sunki pradžia: būnant dvidešimties pradėti viską nuo nulio reikia daug užsispyrimo ir pasitikėjimo savimi, tačiau nesitikėjau, jog per penkis mėnesius tiek visko patirsiu, sužinosiu ir atrasiu.

 

Skvotavimas Anglijoje

 

Naujai pradžiai pasirinkau lietingiausią Anglijos miestą Mančesterį, taip ir nesupratau, kodėl anglai jį vadina „lietingiausiu“, mat lijo ten ne daugiau nei Lietuvoje. Kodėl ne sostinė? Londono jau seniai nemėgau – per didelis, per daug visko vyksta vienu metu, o Mančesteris pasirodė nei per didelis, nei per mažas, be to, labai gražus ir žalias. Per penkis mėnesius apkeliavau daug miestų ir miestelių, tačiau vis norėjosi sugrįžti į Mančesterį, kurį pradėjau laikyti savo namais...

vokietijos studentu streikas        Vokietijoje tęsiasi studentų protestai. Lapkričio 13 d. Laisvoji studentų organizacijų federacija (Freier Zusammenschluss von Studentinnenschaften, FZS) pranešė, kad protestuojantys studentai jau užėmė 50 Vokietijos universitetų, o artimiausioje ateityje planuoja blokuoti dar 50 universitetų darbą. Bendras protesto akcijose dalyvaujančių studentų skaičius netrukus pasieks milijoną žmonių. Pagrindinis studentų reikalavimas – laisva, nemokama ir visiems prieinama aukštojo mokslo sistema. „Švietimas negali būti elito privilegija. Mes reikalaujame teisingos ir visiems prieinamos aukštojo mokymo sistemos“, – sakė FZS valdybos narys Florianas Kaizeris. FZS kviečia prisijungti visus, kurie neabejingi komercializuojamo Europos aukštojo mokslo likimui.