linksmu ir maishtingu naujuju metu

kiekvienas veiksmas sukelia atoveiksmi

         Kiekvienas veiksmas sukelia atoveiksmį. Ilgus metus išnaudoti žmonės gniaužia kumščius. Ruoškis kapitalizmo krachui. Išjunk kompą. Susitinkam gatvėje.

Dovana dovanai        Maksimas Karakulovas priklausė radikaliai menininkų grupei „Radek”, dalyvavo kampanijoje „Prieš visas partijas”, rengė pirmus rusiškus flešmobus ir organizavo apsikeitimą knygomis. Šiandien jis kuria alternatyvios ekonomikos tinklus. Ši ekonomika paremta Kropotkino ir šiuolaikiškesnių anarchistų – Bobo Blacko bei Zerzano – savitarpio pagalbos idėjomis. Prieš pusmetį (straipsnis rašytas 2009 balandį – vert.past.) jis su draugais internete pradėjo projektą „Dovana – dovanai”.

Anarchistinė bendruomenė        Maždaug prieš 5 metus aš lioviausi tūsintis ir dirbti kartu su anarchistine bendruomene, nes ji neatitiko mano poreikių. Bendruomenė nedirbo darbo, kuris man yra labiausiai įdomus, buvo absoliučiai susikoncentravusi į baltaodžius ir nuolat mane nutildydavo, kai aš parodydavau daugiausiai entuziazmo. Trumpai tariant, miesto, kuriame gyvenau, anarchistinė bendruomenė mane nuvylė. Bet aš niekada nenustojau būti anarchiste.

karas teherano gatvese        Gruodžio 27 d. Irane švenčiama gadulinga Ašuros šventė, švenčiama minint kankinio Imamo Husseino žūtį 680 m. Kerbelos mūšyje. Tą dieną Teherane ir kituose šalies miestuose kilo masiniai neramumai, per kuriuos, Irano valdžios duomenimis, policija nužudė 5 protestuotojus. Opozicinės jėgos pranešė, kad specialioji policija ir basidžai (sukarintos radikalių islamistų formuotės „Basidž” nariai) nušovė 15 žmonių. Tarp sekmadienio aukų yra ir 35 metų Irano opozicijos lyderio Miro Hosseino Mousavi sūnėnas Seyedas Ali Mousavi, kuris mirė nuo kulkos, pataikiusios į krūtinę netoli širdies.

Lietuva miegančiųjų karalystė        Pastaruoju metu stebina kai kurių etatinių mitingų organizatorių pastangos rengti mitingus prie valdžios rūmų, dažnai ne itin skaitlingus, o negavus leidimo apgailestauti, kad dėl tokio „neteisingo“ valdžios sprendimo susirinko mažai žmonių. Kokia prasmė rinktis prie valdžios rūmų? Tikėtis riaušių? Organizatoriai visi kaip vienas atsižegnoja nuo bet kokios prievartos ir nuolat pabrėžia, kad siekia išvengti smurto. Tačiau valdžia vis tiek juo įtaria dėl galimo smurto, todėl rinktis neleidžia. Susidaro uždaras ratas, kurio pagrindinis elementas – smurto tema – lyg ir lieka mintyse. Psichoanalizės šalininkai galėtų sakyti – pasąmonėje.

free spech        Neseniai dvi merginos surengė prezentaciją Sietle vykusioje Žmonių konferencijoje (People’s Summit), skirtoje paminėti protestų prieš Pasaulio prekybos organizaciją (WTO) dešimtmetį. Aptarėme korporacinių instrumentų naudojimo pavojų, ypatingo dėmesio susilaukė tema „Ką daro korporacijos su mūsų duomenimis?“ Išnagrinėjus įrašus viename tinklapyje, kuriame pateikti vyriausybei perduodami JAV mobiliojo ryčio operatorių duomenys, mums kai kas ėmė aiškėti.

yomango        2002 m. Barselonoje (Ispanija) susibūrė linksma aktyvistų grupė „Yomango“ (ispanų slengu reikštų „aš vagiu“), prekybcentriuose rengusi beprotiškus teatralizuotus pasirodymus ir... įžūliai vogusi maisto produktus. Nukniaukusi pakankamai maisto, grupė ruošdavo bendrus pietus, o kartais net ir pokylius, į kuriuos kviesdavosi vargšus iš gatvės. Šie pokyliai dažniausiai būdavo viešai rengiami prabangiose parduotuvėse, bankuose arba centrinėse miestų aikštėse. Tokiomis akcijomis „Yomango“ kovojo prieš vartojimo kultą ir kapitalistinę socialinės atskirties sistemą.

Graikijos anarchistai pries stalinistus        Šis video nufilmuotas eitynėse, kurios kasmet rengiamos tarptautinės konferencijos Salonikuose metu. Šiame mieste parodyti savęs susirenka komuniagos iš Balkanų bei kitų šalių, o ministras/ė pirmininkas/ė skelia kalbą apie savo politiką ir tai, kaip jie mus mausto. Eitynes pradeda trys skirtingi blokai – vieną sudaro GSEE (korumpuota Graikijos darbininkų visuotinė profsąjunga, kurioje dauguma žmonių remia socdemus ir reakcionierius socialistus PASOK), kitą – Kamaroje susiorganizavusios autonominės grupės ir tarybos, trečią – PAME.

Kokia reforma, tokia uniforma        Šiandien, gruodžio 23 d., konservatorių ir liberalų sugalvotos studentų apmokestinimo reformos vykdytojas G. Steponavičius buvo gausiai apdovanotas. 11 val. prie ministerijos susirinkę Lietuvos švietimo ir mokslo profesinių sąjungų federacijos atstovai ministrui įteikė akinius ir ausų krapštukus, kad šis „geriau matytų ir girdėtų jų reikalavimus“. O 11:30 val. į ŠMM užsukę studentų judėjimo „Solidarūs Lietuvos studentai“ įteikė G. Steponavičiui kalinio uniformą su užrašu „Kokia reforma – tokia uniforma“ ir kalinio numeriu – 2007 06 14. Šis numeris žymi Lietuvos politinių partijų susitarimo dėl aukštojo mokslo reformos datą.

Heil demokratija        A.lt portale porą kartų buvo paviešinta informacija apie Lietuvos teisėsaugos represijas prieš ultranacionalistinius portalus bei judėjimus. Galbūt kai kas susidarė įspūdį, kad anarchistai palaiko valstybės prievartą, nukreiptą prieš jų idėjinius priešininkus. Tačiau taip nėra ir neturėtų būti. Mano manymu, gerai žinoma formulė „mano priešo priešas yra man draugas“ šiuo atveju negalioja – anarchistai turėtų pasisakyti prieš visas valstybės represijas, nesvarbu, prieš ką jos nukreiptos. Vis dėlto padiskutuokim. Impulsą polemiką suteiks Maskvos anarchisto M.M. samprotavimai:

E. Drooker Mergina        Darbe dažnai matausi su viena mergina. Kultūringa, daug moka, viskuo domisi, visada pasiruošus padėti… Bet už akių visi ją vadina „Raudų siena”. Apie ką bekalbėtų, kiekviena jos frazė prasideda žodžiais „Žinoma, labai blogai, kad…”. Po šių žodžių ji atsidūsta, žlugdančiai nusveria galvą, nutaiso apgailestaujančią veido išraišką. Ir tik vėliau ima kalbėti – paprastai, be tragiško turinio. Atrodytų, kiekvienas elgiasi, kaip jam išeina, man tai kas? Bet nesenai suvokiau, kas mane joje siutina. Ji man panaši į mūsų (ir ne vien mūsų) kairiuosius. Tais retais atvejais, kai jie patenka į TV, dažniausiai skundžiasi dėl neteisybės (o kodėl klasinė valdžia turėtų būti teisinga?) ir reiškia įžeistų nuskriaustųjų pasipiktinimą. Jie be perstojo pasakoja istorijas apie pažemintųjų engimą, o tai verčia galvoti apie paslėptą ir galbūt neįsisąmonintą jų mazochizmą.