„Food not bombs“ („Maistas, ne bombos”) akcijos Vilniuje vyks kiekvieno mėnesio paskutinį šeštadienį
- Kategorija: aktyvizmas
Prieš pustrečių metų Lietuvoje buvo surengtos pirmosios „Food not bombs“ („Maistas, ne bombos”) akcijos. 2007 m. vasario 11 d. Kauno „Food not bombs“ aktyvistai pamaitino pirmuosius alkstančius žmones, o 2007 m. kovo 31 d. pirmoji FNB akcija buvo surengta ir Vilniuje. Svarbiausia „Food not bombs“ idėja – pinigus, išleidžiamus karui, derėtų išleisti alkstantiems žmonėms: Lietuvos kariuomenė dalyvauja prieštaringai vertinamuose kariniuose veiksmuose, kai badaujančių mūsų šalyje anaiptol netrūksta. FNB aktyvistai tikisi, kad pavienės FNB akcijos Lietuvoje ekonominės krizės metu virs reguliariomis. Nuo šiol alkstantieji bus maitinami kiekvieno mėnesio paskutinį šeštadienį, nuo 14 val., Reformatų skvere, Vilniuje. Artimiausia FNB akcija bus surengta jau šį šeštadienį, spalio 31 d.
- Kategorija: aktyvizmas
{youtube}zRq081fxrvg{/youtube}
- Kategorija: aktyvizmas
Dabartinio ekonominio nuosmukio sąlygomis tapo itin aišku, kad pelno siekiu grindžiama kapitalistinė sistema yra neveiksminga. Akivaizdžiai save diskreditavo sistema, besiremianti galios įtvirtinimu, praturtėjimo troškimu, besaikiu sėkmės siekiu. Todėl ieškoma pačių įvairiausių išeičių. Dalis krikščionių teigia, kad kapitalistinę ekonominę sistemą reikia pakeisti „žmogiškesne“ sistema, kuri būtų pagrįsta krikščioniška „artimo meilės“ dokrina ir religine charizma. Tokią sistemą jie vadina „bendrystės ekonomika“ („The Economy of Communion“). Ši ekonomika kuriama pritaikius socialinės bažnyčios doktrinos principus, jos pagrindu tampa nebe rinkos ekonomika, suprantama tik kaip gryno pelno siekimas, o toks socialinis modelis, kurio centre yra gėrybių bendrystė. „Bendrystės ekonomika“ reiškia dalijimąsi su kitais savo pertekliumi.
Enrique Ježiko (Argentina) ir Redo Diržio (Lietuva) akcija 1968-ųjų aukoms Meksikoje atminti (video)
- Kategorija: aktyvizmas
Spalio 2 d. Mechiko Trijų kultūrų aikštėje menininkai Enrique Ježikas (Argentina) ir Redas Diržys (Lietuva), prie nugarų prisitvirtinę dviejų buvusių Meksikos prezidentų – Gustavo Díazo Ordazo (1964-1970) ir Luiso Echeverríos (1970-1976) – portretus, įkopė į buvusį vidaus reikalų ministerijos pastatą, kurio aukštis 85 metrai (22 aukštai). Menininkai savo akciją skyrė 1968 m. spalio mėn. Meksikos studentų aukoms. Jų nuomone, abu prezidentai yra atsakingi už studentų žudynes, surengtas toje pačioje aikštėje. 1968 metų spalio 2 d. tūkstančiai studentų dalyvavo demonstracijoje prieš šalyje įsitvirtinusį autoritarinį režimą. Valdžia į miesto centrą pasiuntė kareivius, kurie ėmė šaudyti į studentus. Oficialūs duomenys skelbia, kad tuo metu žuvo 25 žmonės. Žmogaus teisių gynėjai teigia, kad aukų skaičius siekia 300-350, tuo tarpu studentai teigia, kad buvo nužudyta mažiausiai 1 tūkst. protestuotojų. Praėjus 40-čiai metų, tų žudynių kaltininkai liko nenubausti.
- Kategorija: aktyvizmas
Š. m. spalio 22 d. Vienos universiteto studentai okupavo didžiausią auditoriją, vadinamą „Audimax”, ir laiko ją užėmę iki šiol. Juos palaiko jaunimo organizacijos, Vienos miestiečiai, dauguma universiteto profesorių ir dėstytojų. Ši studentų iniciatyva Austrijoje sukėlė ištisą universitetų okupacijų bangą – per savaitę buvo okupuoti dar 6 aukštojo mokslo įstaigos. Okupacijų tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į įsisenėjusias universitetų ir apskritai viso aukštojo mokslo problemas. Pagrindiniai studentų reikalavimai – universitetų komercializacijos sustabdymas, visiems prieinamas, t. y. nemokamas, mokslas, visiška studentų savivalda, demokratiškas universitetų administravimas. Austrijos studentai tikisi, kad jų protestai įkvėps ir kitų šalių studentus reikalauti savo teisių. Pateikiame Vienos universiteto studentų, okupavusių „Audimax” auditoriją, pareiškimą:
- Kategorija: aktyvizmas
Panevėžys – turbūt dešiniausias Lietuvos miestas: mes turime vieną stipriausių neonacių organizacijų Lietuvoje – „Ekrano ULTRAS” su daugybe narių. Taip pat čia treninguoti skustagalviai visai nėra marginalai, o pagrindinė srovė. Būti menininku ar nešioti ilgus plaukus čia gali būti netgi pavojinga. Ir visgi net tokiame atgrasiame, „patriotiškame” mieste atsiranda kritiškai mąstančių žmonių, drįstančių plaukti prieš srovę. Ir štai, prieš savaitę spontaniškai gimė planas pradėti vienytis ir priešintis bukumui, fašizmui bei egoizmui, kaip maras paplitusiams mieste. Šį ketvirtadienį, spalio 22 d., įvyko pirmasis Panevėžio anarchistų susitikimas.
- Kategorija: aktyvizmas
Spalio 28 d. visoje Austrijoje vyko studentų demonstracijos. Vienos universitetas (Austrija) okupuotas. Graco universitetas (Austrija) okupuotas. Klagenfurto universitetas (Austrija) okupuotas. Linzo universitetas (Austrija) okupuotas. Vienos menų akademija (Austrija) okupuota. Graco technikos universitetas (Austrija) okupuotas. Vienos technikos universitetas (Austrija) okupuotas. Šiuo metu susiklostė visiškai unikali situacija. Protestai plinta Austrijoje, planuojami protestai Vokietijoje, Italijoje, JAV (Kalifornijos universiteto pastatai Santa Kruze vis dar okupuoti), Kanadoje, Kroatijoje, ir Bosnijoje-Hercegovinoje. Protestai tęsiasi ir Airijoje, Nepale, Bulgarijoje, Maroke, Makedonijoje, JK, Šveicarijoje, Indonezijoje, Ispanijoje, Bangladeše ir dar daugelyje vietų.
- Kategorija: aktyvizmas
Norint gyventi, reikia pinigų. Paprasčiausia jų užsidirbti, bet ne visuomet tai pavyksta. Pavyzdžiui, Lietuvoje, kur vidutinis atlyginimas nesiekia penkių šimtų litų (atkreipkite dėmesį į straipsnio parašymo datą – red. past.), tai padaryti sudėtinga. Žinoma, jei nesi Seimo narys ar aukštas pareigas užimantis valstybės tarnautojas.
Žuvis ieško kur giliau, o žmogus – kur geriau. Jei nepavyksta užsidirbti, tai gal galima gauti pinigų kaip kitaip? Šviesios atminties Ostapas Suleimanas Berta Marija Bender Bėjus žinojo keturis šimtus būdų gauti pinigų. Gyvenimas nuo jo laikų toli pažengė pirmyn. Ir tų būdų turėtų būti keleriopai daugiau.
- Kategorija: aktyvizmas
Žiūrėti į pasaulį tik iš Europos centro nėra geras dalykas. Ilgainiui gali pasirodyti, kad tik čia, Lietuvoje, įmanoma gyventi. Arba nukrypsi į kitą kraštutinumą: imsi įsivaizduoti, kad tiktai ten, Vakaruose, žmonės gyvena, o čia – kažkokia nesąmonė. Daug kas keliauja: oficialūs asmenys, paprasti valdininkai, biznieriai ir šiaip spekuliantai. Tačiau jų papasakoti įspūdžiai kažkokie panašūs: apie architektūrą, politiką, biznį ir pinigus. Tarytum ten nebūtų žmonių – vien pastatai, bankai, turgūs ir labdaros kontoros. O jeigu pasiuntus žmogelį be juodo kostiumo ir be jokių įgaliojimų? Gal jis sugebėtų nusikapstyti kur nors iki Paryžiaus ar iki dar tolimesnio Europos užkaborio? Ką jis ten pamatytų? Vienas toks savanoris atsirado. Redakcija suformulavo specialią užduotį, davė kelionpinigių ir išleido į pasaulį. Važiuok ir sugrįžk.
- Kategorija: aktyvizmas
Ketvirtadienį, spalio 22 d., BBC programoje „Question Time“ („Klausimų laikas”). turėjo dalyvauti neonacistinės ideologijos prisilaikančio ultradešiniųjų judėjimo – Britanijos nacionalinės partijos (BNP) – lyderis Nickas Griffinas. Prieš jam atvykstant į studiją, apie 1000 antifašistų prie Londono telecentro surengė protesto demonstraciją. Apie 30 antifašistų sugebėjo prasiveržti ir perlipti per apsaugos sieną į BBC automobilių stovėjimo aikštelę. Kai kurie įsiveržė į telecentro pastatą. Policija jėga vaikė protestavusius, 6 jų suėmė, 3 sužeidė. Minia pasipylė nuo šaligatvių į gatvę, užblokavo eismą, sukeldama didelių nemalonumų renginio organizatoriams.
- Kategorija: aktyvizmas
Laisvajame universitete (LUNI), kuriančiame nišą laisvoms viešoms diskusijoms aktualiais visuomenės klausimais, svečiuosis ekonomistas, socialinių mokslų daktaras ir profesorius Romas Lazutka. Profesorius yra žinomas dabartinės konservatorių vyriausybės vykdomos antikrizinės „diržų veržimosi“ programos kritikas. Diskusijos metu LUNI studentams jis pateiks savo vertinimus ir krizės socialinių pasekmių švelninimo programą. Diskusija su ekonomistu Romu Lazutka „Krizės socialinės pasekmės ir jų švelninimo priemonės“ vyks šį trečiadienį, spalio 28 d., 18 val., Vilniuje, Rinktinės g. 2, „KultFlux“ platformoje, kuri įsikūrusi Neries krantinėje prie Mindaugo tilto.
- Kategorija: aktyvizmas
Praėjusią savaitę Vilniaus miesto valdžia, kaip kokia prekybos centro administracija, priėmė sprendimą surengti visuotinį išpardavimą. Bus parduoti savivaldybei priklausantys socialiniai butai, daugeliui gyventojų svarbių įmonių (pvz., „Vilniaus vandenys“, „Vilniaus šilumos tinklai“) akcijos, privatizuotos savivaldybei priklausančios namus administruojančios bendrovės. Ketinamo išparduoti turto vertė siekia beveik 0,5 mlrd. litų. Sostinės gyventojai jau yra nukentėję nuo tokių ankstesnės miesto valdžios sprendimų, pavyzdžiui, jie patyrė nuostolių išnuomavus miesto šilumos ūkį prancūzų įmonei „Dalkia“. Peršasi išvada, kad Vilniaus miesto savivaldybė, atiduodama savivaldos funkcijas į privačias rankas, atsisako saugoti viešąjį Vilniaus gyventojų interesą ir pamina visus savivaldos, kad ir kokia menka ji bebūtų, principus.
Puslapis 47 iš 102