marcuseŠiame straipsnyje Herbertas Marcuse nagrinėja aktualius dabartinės visuomenės prieštaravimus ir visiems kairiesiems bendras problemas. Marcuse aptaria, kaip ir kokiomis priemonėmis naujieji kairieji turėtų priešintis kapitalizmui bei valdančiajai klasei. Be to, jis paaiškina, kodėl senieji kairieji vargu ar sukurs tokią revoliucinę partiją, kokios buvo XX a. pradžioje, ir todėl jie šiuo metu yra nepažangūs.

bob_black_0       Bobas Blackas – JAV gyvenantis teisininkas, anarchistas, rašytojas – XX a. 7-ojo dešimtmečio pabaigoje buvo vienas pirmųjų, pradėjusių kalbėti apie tai, kas dabar vadinama postkairiuoju anarchizmu. Savo skandalingais tekstais jis kritikuoja daugelį kairiųjų socialistų, marksistų ir anarchistų šventųjų karvių.

jokios_valdziosBalastas

 

Man atrodo, kad anarchistinis judėjimas iki šiol nesuvokia, kokį vaidmenį jame vaidina vadinamieji „laisvadienio revoliucionieriai“ (LDR). Lengviausia čia būtų įžvelgti asmenines problemas tų aktyvistų, kurie negali (nenori) susitvarkyti gyvenimo taip, kad šis netrukdytų revoliucijai. Bet gal verta į šį žvėrį pažvelgti atidžiau?

       zizek_toilet„Slavojus Žižekas yra masiškai plintantis reiškinys“(1), – teigia Audronė Žukauskaitė. Šis filosofas, sociologas ir teorinės J. Lacano psichoanalizės specialistas, kurio knygos išverstos į visas svarbiausias pasaulio kalbas, yra bene ryškiausia postmodernios eros filosofijos žvaigždė. Radikalus, hiperaktyvus, megaintelektualus, vulgarus ir, žinoma, labai kontraversiškas.

00slavoj zizek       Praėjusią savaitę DEMOS kritinės minties institutas pristatė savo išleistą slovėnų filosofo Slavojaus Žižeko knygą "Smurtas". "7 meno dienos" pateikia trijų vertėjų apmąstymus apie knygos aktualumą šiandieninėje Lietuvoje.

stalinas_jaunysteje       Portalas kapitalizmoistorija.org paviešino Josifo Stalino, tuo metu dar tik jauno Gruzijos revoliucionieriaus, 1907 m. rašytą veikalą „Anarchizmas ar socializmas?“. Jame J. Stalinas Čia jis kritikuoja anarchistus, įrodinėja, kad jie nėra nei tikrieji socialistai, nei tikrieji revoliucionieriai. „Anarchistai yra tikrieji marksizmo priešai“, – sako būsimasis pasaulio proletariato vadas.

00imagerevolutionDirbančiųjų klasė – daugelio iš mūsų klasė, parduodanti savo darbo galią tam, kad išgyventų, t.y. dirbantieji priversti arba dirbti, arba prašyti bedarbio pašalpos, arba vogti.

goldmanKeistai laikas veikia politiką. Prieš ketvirtį amžiaus daugeliui Amerikos konservatorių atrodė, kad požiūris, išreikštas Emmos Goldman, gali nušluoti pasaulį. Dabar ji beveik viena kovoja už tai, kas jau atrodo prarasta; šiuolaikinius radikalus vis labiau užvaldo priešiškumas jai; dar daugiau – jos pasiaukojimas laisvei ir nepakantumas valstybės kišimuisi gali būti suvokiamas kaip anomalija, nukelianti ją į tą politinio spektro dalį, kurioje yra Laisvės Lygos džentelmenai, tik užimant labiau kraštutinę poziciją.

  2016195920101688296s500x500q85       Kapitalo kritika ir spekuliacijos dėl komunizmo formos bei turinio, regis, nuolat svyruoja tarp istorinio materializmo mokslo bei naujų subjektyvumo bei afektyvumo formų kūrimo. Netgi Marxas, daug labiau pažįstamas kaip kapitalo analitikas, tarsi prisiminęs Fourier stengėsi suteikti komunistinei visuomenei gyvybingesnį subjektyvų turinį. Jo teigimu, samdomo darbo išnykimas suteiktų „man galimybę daryti vieną dalyką šiandien, kitą – rytoj, ryte medžioti, po pietų žvejoti, vakare užsiimti gyvulininkyste, o po vakarienės užsiimti kritika“.

open_happinessĮprasta manyti, jog „propaganda (lot. propago – skleidžiu, platinu) yra viešas, instituciškai reglamentuotas, tinklinis, pasikartojantis masių ar socialinių grupių įtikinėjimas“ (1). Propaganda dažniausiai istoriškai siejama su nacių ir bolševikų režimais, kurie pradėjo didžiąją XX amžiaus propagandos erą.

       maksizmas_pries_anarchizmaJAV aktyvistai, diskutuodami apie anarchizmą bei marksizmą, susiduria su neišvengiamu iššūkiu, ypač tie, kuriems tokio pobūdžio diskusija atrodo tarsi kažkas netikėtai naujo. Skirtingų variacijų atsiranda net kalbant apie dalykus, kurie tradiciškai atskirdavo šias dvi ideologijas.
marcos       Taip, Marcosas – gėjus. Marcosas – gėjus San Franciske, juodaodis Pietų Afrikoje, meksikietis San Isidre, anarchistas Ispanijoje, palestinietis Izraelyje, indėnas majus San Cristobalyje, žydas Vokietijoje, čigonas Lenkijoje, indėnas mohaukas Kvebeke, pacifistas Bosnijoje, valstietis be žemės, banditas lūšnoje, bedarbis darbininkas ir, žinoma, zapatistas Meksikos kalnuose. Marcosas – tai visos nuskriaustos, pavergtos ir pažemintos mažumos, kurios vienądien sukils ir ištars: gana.