Kategorija: teorija

Paskelbta: 2010 m. liepos 16 d.

        Ontologijos (fundamentaliosios būties) filosofijoje dar nuo Senovės Graikijos laikų egzistuoja, be kitų, dvi priešiškos srovės – idealizmas ir materializmas. Idealizmas – filosofinė srovė, tikinanti, kad idėjos ir mintys, dvasinis pasaulis, yra visatos pagrindas. Materializmas – filosofijos srovė, tvirtinanti, jog visata yra sudaryta iš materijos, o idėjos bei sąmonė – materijos produktai.

Kategorija: teorija

Paskelbta: 2010 m. birželio 19 d.

        Tokiu būdu puikiai matome, kaip lengvai kairiųjų lozungus perima šiuolaikiniai dešinieji. Be jokios kritikos perimant tai, kas labai patrauklu ir todėl idealizuojama, atsiranda tokie „naujųjų dešiniųjų’ klystkeliai kaip nacionalanarchistai, savo ideologiniame bagaže suvertę į vieną krūvą kraštutines dešiniąsias ir kraštutines kairiasias idėjas. Taip eilinį kartą dezorientuodami miesčionis, o tai ypatingai pavojinga, kai nėra stiprių radikalios kairės organizacijų.

Kategorija: teorija

Paskelbta: 2010 m. liepos 16 d.

        Peteris Singeris (g. 1946) - kontroversiškas šių dienų intelektualas, etikos profesorius. Jis dėsto Prinstono universitete. Singerio „Praktinė etika“ („Practical Ethics“) - tarp populiariausių vadovėlių. Pasaulinę šlovę šiam mokslininkui iš Australijos atnešė 1975 m. išleista knyga „Gyvūnų išlaisvinimas“ („Animal Liberation“). Knygoje „Globalizacijos etika“ („One World: Ethics of Globalization“) Singeris pasiūlė nuoseklią etikos sistemą vis labiau politinių, ekonominių ir visuomeninių ryšių saistomam pasauliui.

Kategorija: teorija

Paskelbta: 2010 m. birželio 16 d.

        Maištas beprasmiškas, jeigu jis nieko nekliudo (Douglas Rushkoff „Media virus”)

Kalbos apie transnacionalinių korporacijų (TNK) galybę, masinės informacijos priemonių (MIP) ir reklamos įtaką žmonėms, bankų sistemos visagalybę arba apie masinės kultūros totalumą ir jos nedidelę meninę (o ir kultūrinę) vertę neretai sukelia šypseną. Kartais prie smilkinio pasukiojamas pirštas ir taip kalbėtojui nustatoma diagnozė – „konspirologas”.

Kategorija: teorija

Paskelbta: 2010 m. liepos 4 d.

        Visame pasaulyje dauguma moterų iki šiol neturi politinės galios spręsti svarbius, su jų gyvenimu susijusius klausimus. Moterys kenčia nuo dvejopos priespaudos: 1) bendros socialinės priespaudos, kurią patiria dauguma žmonių ir 2) seksizmo – diskriminacijos dėl jų lyties.Egzistuoja penkios pagrindinės priespaudos formos:

Kategorija: teorija

Paskelbta: 2010 m. birželio 1 d.

        Taika ir ideologijų konflikto teorija politeizmuose

Gamtos filosofija kosmosą ir idealų erdvę dalija į Požemio (apačios), Žemės (centro) ir Dangaus sferas, žmogus yra lokalizuojamas ant Žemės Motinos, atsiduria konflikto zonoje ir siekia palaikyti gamtos harmoniją, darną. Šią struktūrą išreiškia pasaulio medis – axis mundi.

Kategorija: teorija

Paskelbta: 2010 m. liepos 1 d.

        Ar mėginai kada nors paieškoti skirtumų tarp visuomenės ir bendruomenės? Ar jau pastebėjai, kaip smarkiai jos skiriasi? O gal priešingai – manai, jog šios dvi sąvokos reiškia beveik tą patį? Bet kuriuo atveju siūlau užmesti akį į žemiau esantį tekstą, kuriame aš įvardinau, kokius skirtumus man pavyko rasti, ir juos aprašiau. Tikiuosi, kad aptiksi ką nors įdomaus.

Kategorija: teorija

Paskelbta: 2010 m. gegužės 30 d.

        Gegužės 31 d., pirmadienį, 18:00 val. LUNI rengia viešą diskusiją „Įvykiai Garliavoje: kolektyvinis pasipriešinimas ar valdoma minios psichozė?“ Jos metu norėtume giliau panagrinėti pilietinių iniciatyvų, teisėsaugos bei valdžios santykius įvykių, susijusių su D. Kedžio ir jo dukros istorija, kontekste. Diskusija vyks „ARTotekos“ kūrybinėse dirbtuvėse, A. Strazdelio g. 1, Vilniuje (netoli Barbakano). Diskusijoje dalyvaus publicistai Saulius Stoma ir Karolis Klimka. Diskusiją moderuos filosofas Algis Davidavičius.

Kategorija: teorija

Paskelbta: 2010 m. birželio 30 d.

        Fašizmas – tai ne tik karas, Holokaustas ir dujų kameros. Ne visur ir ne visada prie tokių ar kitokių baisumų prieinama. Nors visada panašiu keliu einama. Nes šio kelio pasirinkimą diktuoja fašizmo ideologija. Vis dėlto tokios fašizmo formos, kaip Italijoje arba Vokietijoje, buvo atsiradusios dėl tam tikrų istorinių aplinkybių, kurios kažin ar gali pasikartoti.

Kategorija: teorija

Paskelbta: 2010 m. gegužės 30 d.

        XX a. 2-ajame ir 3-ajame dešimtmetyje daugelyje Europos šalių įsitvirtino totalitariniai režimai, kurie anarchistų judėjimą sunaikino jėga arba nuvarė į gilų pogrindį bei emigraciją. Taip atsitiko Rusijoje, Vokietijoje, Italijoje. Vis dėlto išliko šalis, turėjusi bene stipriausią anarchistinį judėjimą ir ilgametes anarchizmo tradicijas. Tai Ispanija. Septyniasdešimt metų trukusi Ispanijos anarchistų agitacija, visa virtinė sukilimų ir streikų, platus anarchistinių mokyklų tinklas, galingos profsąjungos, besiremiančios bendruomenine, kolektyvine dirbančiųjų savimone, visa tai Ispanijos anarchistus pavertė lemiama revoliucinio proceso jėga.

Kategorija: teorija

Paskelbta: 2010 m. birželio 19 d.

        1986 m. Toronte 500 egz. tiražu išleista A. Maceinos knyga „Išlaisvinimo teologija. Visuomeninio bažnyčios įsipareigojimo pavojai” šiandien yra tikra bibliografinė retenybė. Įdomiausia, kad šioje knygutėje tyrinėjama išlaisvinimo teologija yra aiškiai kairiųjų judėjimų sukurtas reiškinys, tuo tarpu religijos filosofas A. Maceina visų pirma žinomas kaip dešiniųjų katalikų sparno atstovas, propagavęs nacionalistines, antisemitines ir net nacionalsocialistines idėjas.

Kategorija: teorija

Paskelbta: 2010 m. gegužės 29 d.

        Šiandieninis pasaulis verčia mus nemąstyti. Jis verčia vartoti. Ir tai anokia naujiena: kaip dažniausiai teigiama, mąstantis žmogus gali rinktis, ką vartoti, bet reklamos visuomenėje siekiama priversti vartotoją trokšti vieno ar kito daikto. Viskas, kas yra aplink mus, kaip teigiama, tai viena didelė reklama, kurios tikslas – priversti išleisti uždirbtus pinigus, patirti frustraciją ir dar daugiau dirbti. Vis didinti apsukas, kad įgyvendintum svajones, kurias galima nusipirkti.