- Kategorija: politika
Vyriausybė, beieškodama ką dar apvogti, surado atpirkimo ožį – bedarbius. Stebuklingu būdu buvo nustatyta, kad maksimali bedarbiui mokama pašalpa, kuri sudaro 1050 Lt per mėnesį, yra per didelė ir neskatina dirbti. A. Kubilius pasiūlė ją sumažinti iki 819 Lt – daugiau nei dvidešimčia procentų. Ideologines tokio žingsnio priežastis girdėjome ne kartą – didelės bedarbių pašalpos neva neskatina dirbti, bedarbio pašalpa neva negali būti didesnė nei minimali alga, bedarbio išmoka neva nėra draudimo išmoka ir daug kitokio melo. Pamėginkime tuos melus po truputį demaskuoti.
Kodėl valdžios ponai yra įsitikinę, kad žmogus privalo dirbti tokiomis sąlygomis, kurios jam siūlomos?
- Kategorija: politika
Šiandien sukanka du metai nuo tos datos, kai prezidento M. Saakašvilio vadovaujama Gruzijos valstybė pirmą kartą panaudojo masinį terorą prieš savo šalies piliečius. 2007 m. lapkričio 7 d. Gruzijos prezidento Michailo Saakašvilio įsakymu specialiosios paskirties būrys ir kareiviai, panaudodami ašarines dujas ir gumines kulkas, numalšino du opozicijos mitingus, persekiojo opozicijos demonstrantus, mėginančius pasislėpti Tbilisio parkuose ir skveruose, o vakare įsiveržė į populiaraus opozicinio televizijos kanalo „Imedi“ pastatą, jį užėmė ir nutraukė transliacijas. Tą dieną M. Saakašvilis įvedė šalyje nepaprastąją padėtį, panaikino susirinkimų laisvę ir dviem savaitėms apribojo televizijos ir radijo laidų transliavimą – 15-ai dienų buvo sustabdytos visų nepriklausomų televizijos ir radijo kompanijų informacinės laidos, naujienų laidas transliavo tik pirmasis valstybinės televizijos kanalas. Lapkričio 7 d., iškart po opozicijos mitingo išvaikymo,į Tbilisio ligonines pagalbos kreipėsi 508 nukentėjusieji.
- Kategorija: politika
Prieš penkerius metus, mano nuomone, neteisėto ir neteisingo pajamų mokesčio mokėtojams bei visai užguitai Lietuvai buvo suteikta unikali galimybė 2 % šio mokesčio paskirstyti savo nuožiūra. Beveik pusė milijono pasinaudojusių šia galimybe žmonių vidutiniškai kiekvienais metais išdalindavo po 116 Lt. Žmonės rėmė mokyklas, vaikų darželius, bažnyčias, gyvūnų prieglaudas, sporto klubus – kas kam prie širdies. Dalis įkliuvo į vien tokios paramos gavimui susikūrusių organizacijų pinkles. Tiek to, ne tai svarbiausia. Svarbiausia, kad tai buvo pirmas nedidelis, bet vis dėlto šioks toks žingsnis tikrai demokratiškos visuomenės ir laisvai apsisprendžiančio žmogaus link. Tokio kelio pabaigoje buvo galima tikėtis šimtaprocentinio savo mokesčių paskirstymo, galbūt net laisvo apsisprendimo, kiek savo pinigų skirti mokesčiams.
- Kategorija: politika
Prieš kiek laiko rašiau apie sprogimus ir fašizmo dvoką žinutėje, kuri taip ir vadinasi – „Fašizmo dvokas“. Teisėtvarka taip ir nepaaiškino spalio 12 d. socialdemokratų partijos būstinėje, įsikūrusioje Barboros Radvilaitės gatvėje Vilniuje, įvykdyto sprogimo priežasčių. Šią naktį vėl sulaukėme sprogimo. Kaune, Sukilėlių prospekte, apie 3.50 val. buvo susprogdintas „Snoro” banko kioskas. Nors pareigūnai atvyko per 4 minutes, bet nusikaltėlių neberado. Sprogimo būdas įdomus ir kai ką primenantis – į kioską buvo prileista dujų, o po to jos susprogdintos. Įvykio vietoje rastas dujų balionas. Kažkodėl manoma, kad nusikaltėliai norėjo pagrobti banko seifą…
- Kategorija: politika
Kiekvienas tipinis mūsų visuomenės narys, t.y. pilietis, turi darbą, turi valdžią, maitinasi, gyvena. Tame gyvenime visur jį supa šefai – darbe turime viršininką, valdžioje turime viršininkus, ką jau kalbėti apie krūvas ministerijų su visais savo departamentais – ištisas viršininkų kontoras. Kam mums jie?
Turbūt pats artimiausias kiekvienam darbininkui yra tiesioginis viršininkas darbe. Jis tave, nabagą, priglaudžia, priima į darbą ir moka algą. Rodos, abipusiai naudingi santykiai – tu dirbi, o jis tau moka. Apie šių santykių neabipusiškumą dar gūdžiame XIX amžiuje (ne per seniausiai pasirodžius samdomo darbininko fenomenui) kalbėjo piktas dėdė Marxas, kuris aiškino, jog kiekvienas dirbantis iš tiesų ne dirba ir gauna už darbą pinigus, o dirba ir dalinasi savo sukurtais pinigais su darbdaviu.
- Kategorija: politika
Lietuvos švietimo sistema ugdo pilkus industrinės visuomenės dalyvius, suteikia gerą kvalifikaciją industrinei, tačiau ne kūrybinei visuomenei bei tarnauja tradicinių industrijų išsaugojimui. Taip trečiadienį Prezidentūroje bei Seime vykusiame forume „Kūrybingai visuomenei: kultūros, švietimo ir verslo jungtys“ sakė filosofas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis. G. Mažeikio teigimu, reikalingi ryžtingi veiksmai skatinant kūrybinę politiką ir iš industrinės visuomenės pereinant į postindustrinę.
- Kategorija: politika
Dauguma pasaulio gyventojų nusivylė kapitalizmu ir rinkos ekonomika, bet ir sveikina SSRS subyrėjimą. Tokie apklausos, surengtos Britanijos visuomeninio transliuotojo BBC užsakymu, duomenys. Apklausą surengė bendrovė „GlobeScan“ ir Merilando universiteto „Požiūrio į tarptautinę politiką tyrimo programa” (PIPA). Buvo apklausti 29 033 žmonės 27-ose visų žemynų šalyse. Vis daugiau žmonių visame pasaulyje nusivilia kapitalizmu ir teigia, kad būtina lygiau paskirstyti turtą. Lyginant su 1989 metais, kai griuvo Berlyno siena, kapitalizmas prarado nemažą dalį savo populiarumo. 1989 metais dauguma pasaulio žmonių manė, kad kapitalizmas yra ideali sistema, tačiau dabar dauguma teigia, kad šią sistemą reikia reformuoti. Vos 11 proc. apklaustųjų remia kapitalistinę sistemą, pagrįsta laisvąja rinka.
- Kategorija: politika
Pirmasis įvykis: 2009-ųjų lapkričio pradžioje Italijos teismas iki 8-erių metų laisvės atėmimo bausmėmis už akių nuteisė 23 buvusius CŽV agentus, kurie 2003 metais pagrobė vieną musulmoną dvasininką. Pagrobtasis dvasininkas Osama Moustafa Hassanas Nasras iš pradžių buvo laikomas JAV karinėje bazėje Italijoje, vėliau perkeltas į Vokietiją, po to – į Egiptą, kur buvo kankinamas. Milane veikusių CŽV agentų vadas nuteistas 8 metams nelaisvės, o likę agentai turėtų kalėti po 5 metus. Tai buvo pirmoji byla, kurioje asmenys buvo teisiami dėl dalyvavimo CŽV sukurtoje ypatingojo sulaikymo programoje, pagal kurią buvo grobiami ir tardymui į trečiąsias šalis išgabenami įtariami teroristai bei jų rėmėjai.
- Kategorija: politika
1. Iš tikrųjų Lietuva taip ir netapo valstybe tikrąja to žodžio prasme, jeigu valstybę suprantame kaip tam tikrą politinį darinį, kurio fundamentaliausias egzistavimo principas yra elementarus teisingumas. Todėl dabartinėje situacijoje mes judame kryptimi, kurią apibūdinčiau taip: veiksniai, kurie stiprina „tvirtos rankos“ poreikį ir artina mus prie vienokio ar kitokio autokratinio režimėlio, neabejotinai ne tik egzistuoja, bet ir be paliovos stiprėja.
2. Lietuvai gresia toks raidos kelias, kuriuo jau praėjo absoliuti dauguma buvusios SSRS respublikų. Nereikia pamiršti, kad griuvus SSRS, visos jos pradėjo egzistuoti kaip demokratiškos valstybės; tačiau dviejų dešimtmečių pakako, kad demokratijos daigai jose būtų užslopinti. Mano požiūriu, jeigu ne priklausomybė ES ir NATO, kuri verčia laikytis tam tikrų standartų, ir šios priklausomybės teikiama didžiulė piniginė parama įtakingiausioms Lietuvos verslo grupuotėms, Lietuva jau būtų pasukusi autoritarizmo keliu.
- Kategorija: politika
{youtube}mz2PmNZpzKA{/youtube}
- Kategorija: politika
Šiandien troleibuse iš mano dukros rankinės vagys pavogė piniginę, kurioje buvo banko kortelė, mėnesinis bilietas ir grynieji pinigai – 120Lt. Dukra iškart paskambino į banką ir sužinojo, kad už kortelės dublikatą teks susimokėti 30 Lt. Paskutinėje stotelėje, kadangi nebeturėjo pavogto bilieto, ją nubaudė kontrolierius – 80 Lt.
Negaišindami brangaus laiko, suskaičiuokime vagišiaus indėlį į mūsų ekonominius santykius: jis pats užsidirbo pragyvenimui (nereikės bedarbio pašalpos), sudarė galimybę užsidirbti bankui (bankininkai tuos 30 Lt atsiims ne iš vagies, bet iš savo nukentėjusio kliento), davė pajamų valstybei 80 Lt (bauda) ir nenuskriaudė troleibusų parko, nes bilietas ir teisė juo naudotis buvo nupirkta anksčiau, todėl dukra savo kelionę troleibusu buvo apmokėjusi (mėnesinis bilietas).
- Kategorija: politika
Strasbūre įsikūręs Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) antradienį vienbalsiai priėmė istorinį sprendimą, kad iš Italijos mokyklų būtų pašalinti visi kryžiai kaip katalikų religijos simboliai. Teismas konstatavo, kad mokyklose esantys kryžiai pažeidžia „tėvų teisę auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus bei mokinių teisę į religijos laisvę“. Toks sprendimas buvo priimtas išnagrinėjus suomių kilmės Italijos pilietės Soile Lautsi bylą prieš Italiją. S. Lautsi 2002 m. kreipėsi į Vittorino da Feltre mokyklos, kurią lankė du jos vaikai, vadovybę, prašydama nukabinti iš klasių kryžius. Mokyklai atsisakius patenkinti prašymą, S. Lautsi kreipėsi į Italijos teismus, tačiau nesėkmingai. Galiausiai italė kreipėsi į Europos žmogaus teisių teismą, kuris ir priėmė sprendimą. Teismas taip pat nurodė Italijai atlyginti moteriai patirtą moralinę žalą ir priteisė 5000 eurų.
Puslapis 48 iš 98
- Jūs esate čia:
-
Pradžia
- politika