anarchosindikalizmas        Matomiausiu pirmųjų dviejų XX amžiaus dešimtmečių reiškiniu buvo galingo anarchosindikalistinio judėjimo atsiradimas (pirmiausia romaniškose šalyse – Prancūzijoje, Ispanijoje, Italijoje) ir anarchokomunistinės darbininkų organizacijos FORA veikla Argentinoje.

Castor Pollux        Prieš savaitę aptarę svarbias mūsų visuomenės susipriešinimo priežastis, tiesioginės demokratijos šaukliai Castoras su Polluxu diagnozuoja kur kas rimtesnę sociumo ligą – įsisenėjusį autoritarizmo vėžį. Ryžtingu mostu jie atmeta tariamos demokratijos apologetų propagandą ir praneša baisiąją naujieną – Lietuva yra pati tikriausia autoritarinė valstybė.

born-again-pagan        Pagoniškasis gyvenimo būdas ir kapitalizmas

 

Žaliasis anarchizmas (arba ekoanarchizmas) – tai šiuolaikinės anarchijos srovė, kaip rodo pats jo pavadinimas, ypatingą dėmesį skirianti gamtai. XIX a. žaliojo anarchizmo ideologijos pradininkas yra amerikiečių transcendentalistas Henry Davidas Thoreau, savo idėjas atskleidęs knygoje „Walden“. Tai asmenine patirtimi pagrįsta nepriklausomybės, socialinio eksperimento ir dvasinių ieškojimų išraiška.

anarchy_not_chaos 0        Nemažai anarchistų mano, jog disciplina ir anarchija – dvi priešingos sąvokos. Jau nekalbu apie tai, jog daugelis žmonių iš šalies įsivaizduoja, jog anarchija – kažkokia betvarkė. Ar anarchistinėje grupėje gali vyrauti disciplina? Visų pirma pradėkime nuo sąvokos „disciplina“ patikslinimo. Disciplina – lietuviško žodžio „drausmė“ atitikmuo (šaltinis – Lietuvių kalbos sinonimų žodynas), o drausmė – tai tam tikros nustatytos tvarkos laikymasis.

Daniel Guerin        Danielis Guerinas (1904–1988) – prancūzų anarchistas, rašytojas ir filosofas, geriausiai žinomas dėl savo veikalų „Anarchizmas: nuo teorijos prie praktikos“ ir „Nei dievų, nei šeimininkų: anarchizmo antologija“. Jo darbuose atsispindi daugelio XIX ir XX a. mąstytojų idėjos – nuo M. Stirnerio iki K. Marxo. 

laisve lygybe brolybe        „Laisvė, lygybė, brolybė” kairiesiems ne tušti žodžiai. Nuo Didžiosios Prancūzų revoliucijos laikų šis šūkis įsitvirtino revoliucinės kovos ideologijoje. Ir nors revoliucijos eigoje jo samprata keitėsi, mums svarbus būtent tas galutinis variantas, artimas kairiųjų (tiek marksistų, tiek ir anarchistų) pažiūroms.

anarchistai        Po audringo pakilimo 1860-ųjų pabaigoje ir 1870-ųjų pradžioje anarchistų judėjimas pateko į idėjinę ir organizacinę krizę, kurią sukėlė visos sukilimų virtinės žlugimas, žiaurios vyriausybių represijos ir dalies darbininkų ppsūkis į socialdemokratines partijas. Tačiau tuo metu anarchistų judėjimas toliau plėtėsi. Buvo leidžiama daugybė anarchistinių leidinių, brošiūrų ir atsišaukimų.

anarchistai vs kairieji        Ar revoliuciniai anarchistai pripažįsta dalyvaujantys kairiąjame judėjime? Atsakymų į šį klausimą turbūt bus lygiai tiek pat, kiek pasaulyje anarchistų. Gana tipiškas atsakymas priklauso anarchistinio judėjimo veteranui Samui Dolgoffui: „Jums visada reikalingas kairysis sparnas. O kairiajame sparne jūs ieškote kairiosios pusės. Tačiau ir ten jums reikia dar kažko labiau kairesnio. O tas kažkas kairesnis ir esu aš.“

Anarchija nera chaosas        Neseniai parašiau vieną labai nepopuliarų straipsnį, kuriame kalbėjau apie anarchistų discipliną, ir įrodinėjau, jog anarchija – tai tvarka, o ne chaosas. Už tokius savo teiginius buvau apkaltintas stalinizmu ir netgi fašizmu bei anarchokomunistinių idėjų iškraipymu. Taigi nutariau šiai temai skirti dar vieną straipsnį.

slavoj zizek sveiki atvyke        2010 m. gegužės mėnesį leidykla „Kitos knygos“ išleis aštrią ir kontraversišką Slavojaus Žižeko knygą „Sveiki atvykę į Tikrovės dykumą“ („Welcome to the Desert of the Real“). Joje Žižekas pastebi Amerikos sąsajas su islamo fundamentalizmo iškilimu ir pažymi, kad 9/11 tragedija paradoksaliai privedė prie kankinimų įteisinimo. Knyga pasirodė 2002 metais, tačiau vėlesni pasaulio įvykiai (karo pieš terorizmą fiasko, Irako okupacija) tik padidino šios knygos įžvalgų vertę.

bakunin        Michailas Aleksandrovičius Bakuninas (1814-1876) neabejotinai yra bene pats svarbiausias anarchistinės minties ir anarchistinio judėjimo veikėjas, iškilus anarchistinės pasaulėžiūros reiškėjas. Būdamas talentingas filosofas, Bakuninas padėjo anarchizmo, kaip vientisos pasaulėžiūros (o ne tik kaip veiklos programos ar socialinio mokymo), pagrindus. Bakuninas, kaip niekas kitas, sugebėjo išreikšti pagrindinį anarchizmo motyvą – maišto patosą, bekompromisę kovą už asmenybės bei visuomenės išlaisvinimą.

edward abbey        „Blogiausia, kas gali atsitikti monarchijai, yra imbecilas valdovas, tačiau demokratija dažnai reiškia santvarką, kai valdo trys ar keturi šimtai imbecilų“ (Robert Anton Wilson)

 

„Kuo daugiau įstatymų ir tvarkos, tuo daugiau vagių ir plėšikų“ (Laozi)

 

„Gyvenimas a priori neturi jokios prasmės. Prasmę suteiki tu pats, o jo vertė yra niekas kitas, tik tavo pasirinkta prasmė“ (Jean-Paul Sartre)