Kategorija: teorija

Paskelbta: 2010 m. sausio 21 d.

        Ar jums pažįstamas pojūtis, kai kažko labai nesinori daryti, bet reikia - ir jūs tai darote? Jeigu tuo užsiimate kiekvieną dieną, vadinasi, jūs degraduojate. Norvegų mokslininkai pareiškė, kad jam neįdomų darbą atliekančio individo smegenys veikia autopiloto režimu, todėl žmogus palaipsniui kvailėja. Ilgainiui netgi paprasta nauja užduotis jam tampa sunki.

Kategorija: teorija

Paskelbta: 2010 m. sausio 8 d.

        Apie laisvę kalbėti gana sudėtinga, nes pati laisvės sąvoka yra pernelyg tuščia, ji labiau būdinga daoizmui. 1992 metais mes mieste surengėme anarchistinę demonstraciją, kurios vienas iš lozungų skelbė „Anarchija yra tada, kai nėra laisvės“. Šis šūkis gana paradoksalus. Omenyje turėjome štai ką. Jei nėra valdžios, vadinasi, yra laisvė nuo valdžios. Tai yra laisvė „nuo ko nors“, o ne laisvė daryti ką nori, kaip dažniausiai žmonės supranta anarchiją.

Kategorija: teorija

Paskelbta: 2010 m. sausio 20 d.

        „Jei negalima išsiplauti indų, tada tai ne mano revoliucija“ (Dilemma Goldman).

Kapitalizmas: Tu plauni indus, o pelnosi tie, kuriems tie indai priklauso.

Anarchizmas: Visi plauname indus pasikeisdami.

Kategorija: teorija

Paskelbta: 2010 m. sausio 8 d.

        Džinas: Visi menininkai labiau į anarchizmą ar anarchokomunizmą būna linkę. Nesiterlioja su visokiomis proletariato diktatūromis.

Mefisto: Menininkai yra linkę į laisvę, nes nelaisvėje jiems nėra darbo.

Mefisto: Iš tikro tai čia tikras komunizmas, ten kur susilieja anarchizmas ir komunizmas. Ir Leninas toks iš pradžių buvo, dar „Valstybėj ir Revoliucijoj“ tos nuo taikos jaučiamos, o po spalio nutarė, kad velniop tą demokratiją.

Kategorija: teorija

Paskelbta: 2010 m. sausio 20 d.

        Kasdienybė turi tokį esminį bruožą: ji nesileidžia nutveriama. Ji pasprunka. Ji nereikšminga, tame nereikšmingume nėra tiesos, nėra realybės, bet galbūt tai – visų reikšmių erdvė... iš čia kyla visa paslaptinga kasdienės tiesos jėga ir svoris. – Maurice Blanchot (1987: 14/20),

Kategorija: teorija

Paskelbta: 2010 m. sausio 7 d.

        Anarchija, toks socialinis žmonių bendra­vimas, kuriame nėra jokios vieningos viešosios galios (valdžios), pajėgiančios tvar­kyti šio bendravimo santykius savo impe­ratyviniais (sprendžiamais) įstatymais. Šia prasme A. sąvoka yra priešinga valstybės sąvokai, nes valstybėje kaip tik yra tokia vieninga viešoji galia (valdžia). Tad socia­linis bendravimas gali būti valstybinis arba anarchinis.

Kategorija: teorija

Paskelbta: 2010 m. sausio 12 d.

        Kartą gyveno Gauja. Valdžia ją praminė banditų gauja, nes jis kiek galėdama gynė nuo Valdžios savo Laisvę. Taip ir prilipo jai šis pavadinimas, prie kurio priprato ir pati Gauja. Vis geriau nei kokia nors „armija“ arba „būrys“.

Kategorija: teorija

Paskelbta: 2010 m. sausio 3 d.

        Tai vaizdinė medžiaga iš Laisvojo universiteto (LUNI) poleminės diskusijos, kuri vyko 2009 m. gruodžio 20 d. Panevėžyje. Diskusijos „Ką gali anarchizmas“ moderatorius Evaldas Balčiūnas – buvęs maištininkas, renegatas, disciplinos laužytojas, profsąjungų bosas, tarptautinis veikėjas ir elgeta. Įspėjimas: vaikams, teisėsaugos pareigūnams ir neturintiems vaizduotės bei humoro jausmo žmonėms diskusijos turinys gali būti žalingas.

Kategorija: teorija

Paskelbta: 2010 m. sausio 10 d.

        Šis opus klausimas turbūt neduoda ramybės tik patiems tikintiems. Ar tai, jog jis egzistavo, įrodo, jog jis – Dievo sūnus? Aišku, ne. Jo egzistavimo faktas neįrodo nieko. Visgi jo neegzistavimo faktas jau šį tą parodo. Taigi, pasvarstykime kartu – ar Jėzus Kristus egzistavo? (Tai buvo trumpai aptarta filme „Zeitgeist“, bet manau, jog tas filmas – šlamštas masėms, todėl savo „tyrimuką“ nutariau atlikti tarsi nebūčiau matęs to filmo.)

Kategorija: teorija

Paskelbta: 2010 m. sausio 1 d.

        Primityvios visuomenės yra visuomenės be valstybės. Šis faktais besiremiantis teiginys, nors ir būdamas visiškai tikslus, slepia vertybinį požiūrį, kuris sukelia abejonių politine antropologija kaip rimtu mokslu. Tiesą sakant, šis teiginys tarytum tvirtina, kad primityvioms visuomenėms kažko trūksta – trūksta valstybės, kuri jiems būtina kaip ir bet kuriai kitai visuomenei, pvz., mūsų. Manoma, kad tokios visuomenės yra „neužbaigtos“. Jos yra neva ne visai tikros. Jos necivilizuotos. Jų egzistencija slenka kenčiant dėl skausmingo trūkumo – valstybės, kurios, kad ir kaip besistengtų, jiems niekaip nepavyksta sukurti.

Kategorija: teorija

Paskelbta: 2010 m. sausio 10 d.

        Tai panašu į anekdotą ar į eilinę Johanno Mosto provokaciją, bet jo gyvenimas prasidėjo padoriems biurgeriams ir policininkams netinkamu būdu – jis buvo nesantuokinis vaikas. Atsitiko tai 1846 metais Vokietijos miete Augsburge. Jo tėvas buvo žinomas lektorius, skaitęs paskaitas apie ateizmą, mama – giliai tikinti katalikė. Jaunystėje Johannas susirgo žandikaulio uždegimu, kuris sužalojo veidą. Teko atsisveikinti su svajonėmis apie aktorystę, ir Johannas ėmė mokytis knygryšystės.

Kategorija: teorija

Paskelbta: 2009 m. gruodžio 22 d.

        Šiuo metu viena iš privalomų pamokų mokykloje yra „dorinis ugdymas“ – tai tikyba arba etika pasirinktinai. Kaip rodo mokinių praktika, pasirinkusiems etiką dažnai kažkodėl sudaromi daug keblesni tvarkaraščiai (nors padėtis gerėja). „Tikybos“, kaip disciplinos, pavadinimas yra labai abstraktus ir gana keistas: per pamokas lyg ir turėtų dėstyti tikybą, bet dažniausiai tiesiog varo vienos religijos – katalikybės – propagandą. Koks gi skirtumas tarp religijos ir tikybos/tikėjimo?