- Kategorija: teorija
Nesu profesionalus istorikas, tačiau kaip ir dauguma kritiškai mąstančių Lietuvos gyventojų esu įsitikinęs, kad per pastaruosius 20 metų yra perdėm ideologizuojami ir romantizuojami tam tikri mūsų šalies istorijos puslapiai, susiję su tautiniais aspektais. Vyresni žmonės, spėję pagyventi prie abiejų valdžių – sovietinės ir tautinės, – gali pastebėti įdomią paralelę: istoriniai įvykiai šiandien interpretuojami lygiai taip pat angažuotai, kaip ir sovietmečiu, pasikeitė tik interpretatorių žiūros taškas. Sovietų istorikai visus įvykius vertino socialiniu rakursu ir į pirmą vietą iškėlė darbininkijos, kaip socialinės klasės, kovą už savo hegemoniją, o lietuvių istorikai į tuos pačius įvykius žvelgia per nacionalinę prizmę ir pabrėžia tautos, kaip kultūrinio darinio, kovą už savo išlikimą ir dominavimą.
- Kategorija: teorija
Šis Philipo H. Farberio interviu su T. McKenna buvo išspausdintas „New history” žurnale 1993 m., bet vis dar tebėra provokuojantis ir vertas dėmesio. Meinstryminė žiniasklaida vis dar neišsiaiškino, ar McKenna juos kvailina, ar ne. Jo teorijos apie šiuolaikinės kultūros kilmę iš psichodelinių tolimos praeities kelionių atrodo stebėtinai įdomios tiems, kuriems jau gana Reagano/Busho/Lerušo stiliaus propagandos, bet nėra didelė naujiena tiems, kurie jau girdėjo tokius vardus kaip Aldous Huxley, John Allegro ar R. Gordon Wasson. McKennos idėjos pasiekė visuomenę keleto knygų pavidalu, visų pirma „The archaic revival”, „Food of the gods” ir „True hallucinations”. Taip pat jis palaikė glaudžius ryšius su reivo scena, gyvu žodžiu papildydamas „Shamen” pasirodymus ir „Space time continuum” įrašus. Kadaise visa didžioji spauda stovėjo eilėje norėdama gauti medžiagos ir spausdino ją palydėdama teigiamais komentarais. P. H. Farberis rengė šį interviu „Future sex” žurnalui, tačiau redaktorius jį atmetė...
- Kategorija: teorija
XX amžiaus pabaigoje pasaulyje ėmė dominuoti socialinė ir ekonominė sistema, vadinama kapitalizmu. Tiksliau kalbant – labiausiai iškrypusi kapitalizmo forma, vadinama imperializmu arba monopoliniu kapitalizmu. Kuo gi jis blogas, tas kapitalizmas? Viskas atrodo lyg ir normalu: nori gerai gyventi – dirbk, konkurencija neva stimuliuoja prekių ir paslaugų kokybę, o laisvoji rinka skatina kainų mažėjimą ir kiekvienam suteikia teisę prekiauti tuo, ką jis gamina. Tačiau pasirodė, kad viskas ne taip paprasta ir nuostabu, kaip tvirtino kapitalizmo apologetai.
- Kategorija: teorija
„Laikykit vagį! Gelbėkit! Mane ką tik apvogė!“ Jei išgirdęs tokius šūksnius panorėtum padėti ir, paklausęs kas atsitiko, išgirstum, kad organizuota plėšikų gauja atėmė iš žmogaus didelę dalį jo sunkiai uždirbtų pajamų, juk užjaustum nelaimėlį? Žinoma, kad taip. Bent jau iki tol, kol bus paaiškinta, kad vagystę mokesčių inspekcijos rankomis įvykdė vyriausybė. Tai išgirdęs greičiausiai nusijuoksi ir išvadinsi žmogų bepročiu, keistuoliu ar dar kuo nors. Bet kodėl tavo reakcija tokia? Štai kaip galima apibrėžti vagystę: baudžiamojoje teisėje vagystė yra neteisėtas kito žmogaus nuosavybės pasisavinimas be laisvanoriško žmogaus sutikimo. Šis terminas naudojamas apibrėžiant visus svarbiausius nusikaltimus prieš nuosavybę – vagystę su įsilaužimu, išeikvojimą, apiplėšimą, piktnaudžiavimą, vagiliavimą parduotuvėse, sukčiavimą ir pan. Žmogus. užsiimantis vagystėmis, ar iš to pragyvenantis, laikomas vagimi.
- Kategorija: teorija
Per pastaruosius keletą metų „pieno karai“ tarp Lietuvos ir vienos ar kitos jos kaimynės tapo įprastu reiškiniu. Lietuvos ūkininkai nerimauja, kad dėl tarptautinės konkurencijos dar labiau nukris kainos, tuo tarpu ūkininkai kitose šalyse nerimauja, kad atsitiks priešingai ir kaltina dėl savo bėdų pigų Lietuvos importą. Lietuvos vartotojai, norėdami paremti Lietuvos ūkininkus arba norėdami įsigyti „patikimą“ produktą, gali pirkti tik Lietuvoje pagamintą prekę. Bet tai nėra išeitis iš situacijos, kuri sukelia krizes pieno pramonėje Europoje ir pasaulyje. Kapitalistinė dinamika po nepriklausomybės nubrėžė Lietuvos pieno sektoriaus kontūrus, tad kapitalizmas stiprina konkurenciją tarp tokių gerų kaimynių, kaip Latvija ir Lietuva.
- Kategorija: teorija
Technologija, kapitalo triumfas, tai, ką aš vadinu technopatokratija, yra liguista mechanizmų valdžia. To, kas atrodė kaip absoliutus neokonservatyvaus ir neoliberalaus globalaus kapitalizmo triumfas, viso to, ir net kapitalizmo, jau nebeįmanoma net kritikuoti. Staiga jis tapo lygiai taip pat natūralus kaip vanduo ar oras, tapo savaime suprantama mūsų visuomenės dalimi. Internetas ir kitos šiandieninės bendravimo priemonės, mano nuomone, griauna bendruomenę, nors panašu, kad dauguma žmonių galvoja visiškai priešingai. Bendruomenė remiasi fizine realybe, o ne komunikavimo įrenginiais. Kai girdžiu kalbant apie internetinę bendruomenę, man norisi vemti! Tai tas pats, kas kalbėti apie kariuomenę kaip apie malonius kaimynus, skolinančius vieni kitiems druskos ir degtukų. Bet tai juk supistos ginkluotos okupacinės pajėgos, kurias savo pinigais išlaikome mes! Padėk policijai ir primušk save pats! Ir žinoma, kad Amerika žengia viso to priešakyje. Mes sukūrėme televizinę-automobilinę priemiesčių kultūrą, kuri yra ne kas kita, o susvetimėjimas, nes tu nežinai, kas gyvena šalia tavęs. Tokia yra mūsų visuomenė! Taip atrodo visuomenės naikinimas. Tai susiskaldymas...
- Kategorija: teorija
Praėjusį ketvirtadienį, spalio 8 d., Plungės turizmo ir verslo centre įvyko antroji Laisvojo universiteto paskaita, kurioje rašytojas, vertėjas, ekonomistas, kontrkultūros aktyvistas Darius Pocevičius skaitė paskaitą tema: „Žmonijos svajonės socialinėse utopijose ir antiutopijose”. „Cinikai sako, kad žmonijos svajonės anksčiau buvo įkūnytos vaikiškose pasakose, o dabar – banaliuose Holivudo filmuose. Bet tai netiesa – kolektyvinės žmonijos svajonės materializuodavosi ir gana brandžiais pavidalais: literatūros kūriniais, religijomis, socialiniais projektais”, – sako D.Pocevičius. Lektorius kartu su susirinkusiais žmonėmis nagrinėjo devynias filosofines, literatūrines ir praktines utopijas: nuo utopijų pradininko Tomo More'o iki 2001 m. susikūrusios „Gamyklos be viršininkų“. Nepaisant to, kad paskaita užtruko apie pusantros valandos, dalis žmonių pasiliko dar padiskutuoti su lektoriumi.
- Kategorija: teorija
Ivanas Illičius (1926 m. Vienoje – 2002 m. Bremene) – kroato ir žydės sūnus, austrų filosofas, katalikų kunigas, didžiausias Vakarų švietimo sistemos kritikas. 1971 m. išleista jo knyga „Išmokyklinta visuomenė“ („Deschooling Society”) nubrėžė pamatines švietimo, kurį autorius vadina „išmokyklinimu“, sistemos ydas ir būdus, kaip tų ydų atsikratyti. Šiuolaikinę mokyklą Ivanas Illičius vertino labai radikaliai ir kritiškai: „Mokykla – pikčiausias šiuolaikinės visuomenės priešas. Mokykla blogiau už kalėjimą, blogiau už kariuomenę. Reikia ne tik apriboti jos įtaką, bet ir visiškai jos atsisakyti“. Didžiausia „išmokyklinimo“ sistemos yda, anot I. Illičiaus, yra ta, kad mokykla ne tik pasisavina teisę į mokymą, bet ir teisę į auklėjimą, „teisingų taisyklių” ir elgesio normų diegimą. Kitaip tariant, švietimo sistema yra monopolistinė „teisingų piliečių“ gamybos korporacija. I. Illičius siūlė naikinti šią korporaciją ir vietoj jos kurti naują švietimo tinklą, paremtą savišvieta, savanorišku mokymusi laisvo bendravimo pagrindu.
- Kategorija: teorija
Visuomenę, kurioje gyvename, būtų labai sunku apibūdinti vienareikšmiškai. Tačiau vertinant ekonominiu požiūriu ji – kapitalistinė. Tai reiškia, kad žmonės gyvena tokioje visuomenės sistemoje, kurioje lenktyniaujama dėl turto ir jo suteikiamos galios. Kapitalas suteikia galią, todėl turintys jo pakankamai gali vadovauti visuomenėje vykstantiems reiškiniams, o stokojantiems tik paliekama galimybė paklusti ir dalyvauti sprendimų įgyvendinime. Tie, kurių tikslas nėra pelnas, atsisakydami jo, čia pat praranda galimybę dalyvauti priimant bendrą gerovę lemiančius sprendimus. Kapitalistinėje visuomenėje eilinis jos narys tegali labai menkai naudotis šioje visuomenėje sukurtais resursais, taip pat siūlyti, kaip juos paskirstyti taip, kad kuo daugiau žmonių galėtų jais naudotis.
- Kategorija: teorija
Šiandien galima išgirsti tūkstantį ir vieną fašizmo apibrėžimą. Vieni šiuo žodžiu švaistosi itin plačiai ir dažnai nepagrįstai, kiti fašistu vadina tik virtuvėje užsidariusį kuklų ksenofobą. Tarp įvairiausių apibrėžimų pats velnias koją nusilaužtų, todėl pabandysime išsiaiškinti, kas yra tas fašizmas ir ar mums tikrai gresia ultradešinioji teroristinė diktatūra.
Reikėtų iš karto išskirti dvi skirtingas totalitarinio nacionalizmo formas – judėjimo praktiką ir pačią ideologiją. Nors fašizmo teorija ir praktika kartais sutampa, tačiau dažniausiai pastebimas didžiulis skirtumas tarp to, ką fašistai kalba, ir to, kokią politiką vykdo. Jų žodžiai nevirsta darbais, o daugelis atliekamų veiksmų prieštarauja ideologinėms nuostatoms.
- Kategorija: teorija
Taip apie dabartinę pasaulinę kapitalizmo krizę mano žinomas ekonomikos prognozavimo ir pasaulinės ekonomikos specialistas, daugelio Europos ir Lotynų Amerikos mokslo įstaigų bendradarbis Jorge Beinsteinas. Šiuo laiku jis dirba profesoriumi Buenos Airių universitete. Jau prieš keletą metų savo knygose Jorge Beinsteinas numatė dabartinę krizę. Šiemet išleista jo knyga „Žlugimo kronika. Pasaulinis kapitalizmas 1999-2009“. Susipažinkites su šiek tiek sutrumpintu J. Beinsteino interviu, paskelbtu interneto tinklalapyje „Rebelión“.
- Kategorija: teorija
Prieš beveik keturis dešimtmečius amerikiečių psichologas Philipas G. Zimbardo susidomėjo klausimu: kodėl kalėjimuose nuolat klesti prievarta? Ar šis faktas susijęs su kalėjimo gyventojų charakteriu, ar su pačia kalėjimų sistema, kuri remiasi griežtu valdžios pasidalijimu? Kad išsiaiškintų prievartos priežastis, 1971 metais Stenfordo universiteto psichologijos katedros rūsyje jis sukūrė kažką panašaus į kalėjimą ir sukvietė savanorių studentų grupę. Iš 70 žmonių, atsiliepusių į skelbimą, Zimbardo atrinko 24 – pačius sveikiausius ir psichologiškai tvirčiausius. Burtų keliu pusei grupės buvo priskirtas kalinių vaidmuo, kitai pusei – kalėjimo prižiūrėtojų. Zimbardo parengė planą: 2 savaites nesikišti į eksperimento dalyvių gyvenimą, stebėti jų elgseną ir pažiūrėti, kaip jiem seksis vaidinti naujuosius savo vaidmenis. Tai, kas netrukus įvyko, vėliau tapo legenda…
Puslapis 22 iš 45
- Jūs esate čia:
-
Pradžia
- teorija